Per popierizmą valstybė gali prarasti Šengeno milijonus

Sienos apsauga

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinė (PAR) šiemet iki rugsėjo pabaigos turėtų įgyvendinti Šengeno programos lėšomis finansuojamus projektus, kurių vertė - apie 80 mln. Lt.

Kadangi liko tik 4 mėnesiai, domėjomės, kokia situacija yra dabar.

Tikimasi, kad jūrų sienų kontrolė bus panaikinta šių metų pabaigoje. Tačiau Šengeno erdvė Lietuvai atsivers tik tada, jeigu per šiuos metus bus atlikti darbai, numatyti milijoniniuose kontraktuose. Pasirengimui įsilieti į Šengeno erdvę Europos Sąjunga (ES) Lietuvai skyrė 524 mln., o Lietuvos Vyriausybė iš biudžeto - dar 94 mln. Lt. Visos šios lėšos turėtų būti panaudotos iki 2007 m. rugsėjo 30 d. Galutinis mokėjimų terminas - šių metų gruodžio 31 d.

Paklaustas, kur dings lėšos tuo atveju, jeigu projektai nebūtų baigti įgyvendinti, PAR vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Rimantas Timinskis atsakė: "Lėšos nedings. Jeigu mes jų nepanaudosime, likusi nepanaudota dalis grįš atgal į ES fondus, o mūsų valstybė turės dengti tą likutį iš savo biudžeto. Paskui bus ieškoma kaltininkų, išieškomi procentai ir t. t. Žodžiu, būtų daug nemalonių procedūrų."

Vertinant šiandieninę situacija nepanaudotų lėšų liktų nebaigus įgyvendinti du PAR projektus, kurių vertė beveik 40 mln. Lt. Tai beveik pusė tos Šengeno programos priemonės sumos, kuri patikėta PAR.

"Jeigu valstybė, Vyriausybė nepadės mums spartesniais tempais judėti į priekį, pagal dabartines prognozes mes savo užduoties laiku neįvykdysime. Pasieniečiai jau viską, kas nuo jų priklauso, padarė ir dabar geranoriškai stengiasi kuo galėdami padėti projektų vykdytojams", - "Vakarų ekspresui" sakė PAR vado pavaduotojas.

Užkarda - uosto vidury

Daugiausia rūpesčių tebekelia uosto užkardos statyba Klaipėdoje, kainuosianti apie 7,5 mln. Lt., nes tik gegužės vidury turėjo būti baigti projektavimo darbai.

Sprendimas sutelkti visas sienos apsaugos pajėgas Klaipėdos uoste vienoje užkardoje priimtas 2006 m. Pasak pulkininko leitenanto R. Timinskio, jau visos uosto užkardos sujungtos į vieną, t. y. jų pareigūnai jau priklauso vienai užkardai, tačiau jie dar tebėra sename pastate.

Naujoji uosto užkarda turi būti statoma pačiame uosto vidury - Žalgirio ir Naikupės gatvių rajone. Atstumas nuo jos iki vieno ir kito uosto galo bus praktiškai vienodas. Administracinis pastatas, pasak R. Timinskio, turėtų būti gražus, nes netgi jo spalvų gama buvo derinama su miesto architektais. Be to, čia bus įrengta aikštelė sulaikytoms mašinoms saugoti, angaras įtarimą keliančių mašinų patikrai atlikti, automobilių garažai, pagalbinės patalpos.

Kodėl "pakibo" užkarda?

Prieš porą savaičių visureigių perdavimo PAR ceremonijoje dalyvavęs VSAT vadas generolas Saulius Stripeika išreiškė viltį, kad biurokratinės kliūtys, susijusios su uosto užkardos statyba, artimiausiu metu būsiančios likviduotos.

Praėjusį pirmadienį teiravomės pulkininko leitenanto R. Timinskio, kokios buvo tos kliūtys, ar jos jau likviduotos, ar konkursą laimėjusi AB "Klaipėdos hidrotechnika" pradėjo uosto užkardos statybos darbus.

Pasak jo, pagrindinė kliūtis ta, kad paskelbtas ir projektavimo, ir statybos darbų konkursas, tad atsirado labai daug vadinamųjų popierinių darbų. Pavyzdžiui, kol sąvadas apkeliauja visas būtinas institucijas, kuriose reikalingas asmuo tai išvykęs, tai serga ir t. t., praeina nemažai laiko, paskui prasideda projekto derinimas ir t. t. Tas popierių tvarkymas tęsiasi gana ilgai.

Reikalai pajudėjo

R. Timinskio teigimu, šiuo metu uosto užkardos reikalai jau smarkiai pajudėjo į priekį: PAR lankėsi projektuotojai, projektas baigiamas ir iki birželio pradžios turėtų būti atiduotas ekspertizei. Kai ekspertai jį patvirtins, tada svarstys Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinė komisija. Leidimas statyti bus išduotas tada, kai jį patvirtins minėta komisija. Nerimą kelia tik tai, kad komisijos nariai gali greitai nesusirinkti, nes prasideda atostogų metas.

Pasak pulkininko leitenanto, rangovė "Klaipėdos hidrotechnika", jeigu viskas vyks sklandžiai, planuoja apie birželio 20 d. turėti leidimą pradėti statyti. Paklaustas, ar dar yra vilties, kad naujoji užkarda iki rugsėjo pabaigos bus pastatyta, R. Timinskis atsakė, kad rangovė nusiteikusi optimistiškai. Pasirodo, šiais laikais statybinės medžiagos yra problema. Tačiau "Klaipėdos hidrotechnika" jau yra jas susipirkusi. Statybininkai, dirbsiantys keliomis pamainomis, jau paskirstyti į grupes, darbų eiga numatyta. Jeigu nepritrūks statybos medžiagų, pagrindinius darbus žadama baigti laiku.

Vyriausybė dar nedavė leidimo

Paklaustas, ar uosto užkarda problemiškiausias dėl spaudžiančių terminų objektas, R. Timinskis atsakė, kad visi objektai labai sudėtingi. Pasak jo, radiolokacinės stebėjimo sistemos diegimas taip pat gerokai buksuoja. Pasiteiravus kodėl, atsakė: "Mus stabdo įvairios institucijos, kurioms privalu pateikti dokumentus. Vyriausybė iki šios dienos dar nedavė leidimo pajūrio juostoje statyti ir rekonstruoti sistemos bokštus. Mes norime viską gerai ir greitai padaryti. Tačiau susiduriame su biurokratais, kurių gana daug ir Klaipėdos savivaldybėje, ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, ir ministerijose, tad taip greitai, kaip norėtume, nepavyksta padaryti."

Beje, dar gegužės vidury VSAT vadas S. Stripeika buvo sakęs, kad Vyriausybė jau davė leidimą Lietuvos pajūryje statyti radiolokacinius bokštus. Ko gero, jis patikėjo jam duotais pažadais.

Lietuvoje radiolokacinę teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistemą diegs konkursą laimėjusi Izraelio kompanija "Elbit Systems Ltd". Projekto vertė per 33 mln. Lt. Vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio teigimu, ši sistema yra vienas iš svarbiausių Šengeno lėšomis finansuojamų objektų Lietuvoje. Šios sistemos dėka PAR visą parą galės stebėti Kuršių marias ir 12 jūrmylių teritoriją Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse.

Pasak R. Timinskio, sparčiausiai iš Šengeno lėšomis įgyvendinamų projektų dabar vyksta Karklės atraminio punkto ir krantinės Kopgalyje rekonstrukcija.

Kopgalio užkarda plečiama

Kopgalio užkardos, buvusio laivų diviziono, nereikėtų painioti su Uosto užkarda. Kopgalio užkarda yra visai atskiras padalinys ir ji liks Kopgalyje. Šiuo metu jau pradėtos Kopgalyje rekonstruoti krantinės pasieniečių laivams. Pirmas rekonstrukcijos etapas, kurio vertė apie 11 mln. Lt, taip pat turėtų būti baigtas iki šių metų rugsėjo pabaigos. Balandžio vidury darbų čia buvo atlikta tik šiek tiek daugiau kaip už 2 mln. Lt.

Į 2007-2012 metų Šengeno programą yra įtrauktas antras krantinių rekonstrukcijos etapas, kartu yra rengiamas Kopgalio pastato rekonstrukcijos projektas, detalusis planas. Kai bus įdiegta radiolokacinė stebėjimo sistema, Kopgalio užkardoje bus pagrindinis stebėjimo centras. Tad patalpos turi būti didelės, dabartinio Alytaus tipo namelio nebepakaks. Jau dabar dalis šios užkardos pareigūnų sėdi štabe, nes ten visi jie netelpa. Kai bus rekonstruotas pastatas, visi jie bazuosis jame.

Dalia BIKAUSKAITĖ