Pilau mįslės neįmenamos iki šiol

Svetur

Vokiečių vandeniu užlietais požeminiais statiniais Kaliningrado srities Baltijsko (Pilau) uoste pasinaudoti norėtų dabar čia šeimininkaujantys rusai, tačiau inžinerinių mįslių jiems iki šiol nesiseka išspręsti.

Vokiečiai Baltijsko kariniame uoste po žeme buvo įrengę infrastruktūrą lėktuvams, tačiau pralaimėję Antrąjį pasaulinį karą ir nebeturėdami laiko išvesti savo laivyno jį sprogdino vietoje ir skandino.

Kadangi požeminis oro uostas - sudėtingas inžinerinis statinys, net vokiečiams nebuvo paprasta surasti silpnąją jo vietą, kurią susprogdinę, užliejo jį vandeniu. Beje, taip pat pasielgta ir su slaptu požeminiu tuneliu, vedančiu į uostą. Rusų inžinieriai net ir XXI amžiuje nesuranda būdų, kaip nusausinti šiuos karinius objektus.

Sprendė susisiekimo problemas

XIX amžiuje daugiausiai pajamų Rytų Prūsija gaudavo iš Pilau uostamiesčio, kurio ekonominei galiai uostas buvo lemiamas faktorius.

Dar 1856 metais tuometis Pilau geležinkeliu buvo sujungtas su Kenigsbergu (Kaliningradu), o 1902 m. tarp šių miestų Kaliningrado kanalu pradėjo plaukioti ir keltas.

Pirmasis pasaulinis karas sustabdė Pilau uosto plėtrą, kadangi miestas buvo užminuotas. Tačiau jau 1910 m. buvo atidaryta pirmoji greitaeigė keltų linija Svinemunde (dabar Svinouščė, Lenkija) - Pilau.

Po šios linijos atsiradimo Vokietijos transporto ministerija buvo įtikinta, kad šis projektas bus ekonomiškai naudingas, todėl pastaroji suteikė linijos operatoriams 4 keltus, talpinančius nuo 1200 iki 2000 žmonių.

Iki Antrojo pasaulinio karo Pilau keltų linijomis buvo sujungtas su Kyliu (Vokietija), Klaipėda, Liepoja (Latvija), Talinu (Estija), Helsinkiu (Suomija), Sopotu (Lenkija) ir kitais uostais.

Pilau uostas padėjo spręsti Vokietijos bei kitų valstybių žmonių susisiekimo problemas. Beje, turistai tuo metu buvo itin pamėgę Baltijos jūros kurortus.

Be kita ko, tuometiniai Pilau uosto pajėgumai leisdavo priimti kruizinius lainerius, kuriais plaukdavo iki 4000 turistų.

Kaliningrado kanalu eismas ir tuo metu buvo sudėtingas. Dėl nepakankamo pločio ir gylio 43 kilometrų ilgio kanale laivai turėjo laukti savo eilės. O susisiekimas vidaus vandenimis šiame krašte jau buvo išplėtotas.

Karinio uosto plėtra

1921 metais Pilau miestas paskelbtas vokiečių karinio laivyno baze. Tai buvo naujas postūmis jo plėtojimui. Iš pradžių buvo planuota čia statyti karinį oro uostą, tačiau supiltas gruntas pasirodė esąs jam netinkamas. Ši priežastis paskatino pakeisti sprendimą ir pradėti naujo karinio jūrų uosto statybas. 1944 metais į uostą atplaukė pirmasis karinis kreiseris. Vokietijai pralaimėjus karą, statybos nebuvo baigtos - dalis planuotų baseinų taip ir liko neišplėtoti.

Antrojo pasaulinio karo metais Pilau buvo nuolat bombarduojamas, kadangi jame švartavosi vokiečių kariniai laivai, taip pat povandeniniai laivai. Pilau rusai užėmė 1945 m. balandžio 25 d. Tais pačiais metais jame pradėjo veikti Rusijos Baltijos karinis jūrų laivynas - vėliau tapęs didžiausia Rusijos karinio jūrų laivyno baze.

1946 m. sovietai Pilau pavadino Baltijsku. Jo kariniame uoste šiuo metu yra likę apie 30 karinių laivų. Nuo Sovietų sąjungos žlugimo laikų laivynas sumažėjo bemaž tris kartus.

Iki 2002 m. visuomeninės paskirties infrastruktūra čia buvo apleista. Bendras Baltijsko uosto krantinių ilgis - 11 kilometrų, tačiau racionaliai jas panaudoti teritorijos buvo per mažai. Pats miestas užsieniečiams nuo pokario iki šiol yra uždaras (galima patekti tik su specialiais leidimais), o vietiniams gyventojams atvertas tik 1992 m.

Lenkijai ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Rusijos vyriausybė pasiūlė plėtoti civilinę infrastruktūrą ir prieš ketverius metus Rusijos gynybos ministerija perdavė Transporto ministerijai du iš keturių uosto baseinų - iš viso 29 hektarus.

Imantas PALIAKAS