Pirmenybė - giliavandeniam uostui

Įstatymų labirintuose

Antradienį Susisiekimo ministerijoje posėdžiavusi darbo grupė nusprendė pirmiausia rengti įstatymo pataisas, susijusias su giliavandeniu uostu, o paskui pradėti didžiulį darbą peržiūrint visą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą ir rengiant jo pataisas, kurios galėtų būti netgi revoliucinės.

Susisiekimo ministro įsakymu darbo grupė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo naujos redakcijos (su giliavandenio uosto nuostatomis) projektui rengti pradėta formuoti rugpjūčio 5 d. Pradinius savo siūlymus ji turėtų pateikti iki rugsėjo 5 d.

Darbo grupės vadovas Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus apgailestauja, kad Klaipėdos uosto verslo struktūrų atstovai nesiūlo nei kandidatų į darbo grupę, nei teikia pasiūlymų dėl galimų įstatymo pakeitimų, ir tikisi jų sulaukti per savaitę. Anot jo, ministerija parengia teisės aktus ir yra kritikuojama, tačiau kai ji prašo pateikti alternatyvius variantus, jų nesulaukia.

Ar reikia atskiro įstatymo?

Antradienį po ilgų diskusijų, ar turi būti iš karto rengiamas didysis uosto įstatymo pataisų paketas, ar tik susijęs su giliavandeniu uostu, prieita prie išvados, kad norint pasiekti numatytų rezultatų, pirmiausia reikėtų rinktis pastarąjį variantą. Tad esminiu posėdžio klausimu tapo giliavandenio uosto statyba ties Melnrage. Pasiūlymai buvo tokie: giliavandeniam uostui reikia parengti atskirą įstatymą, į dabartinį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą pakaktų įtraukti tam tikras nuostatas.

Pasak A. Vaitkaus, jeigu nekils nereikalingų diskusijų, pradines nuostatas dėl giliavandenio uosto ministerija tikisi parengti per 1-1,5 mėnesio.

Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus mano, kad šiandien dar anksti kelti revoliucinių pataisų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme klausimą, nes tai sukeltų daug bereikalingų diskusijų.

"Mano manymu, bent jau pradiniame etape turėtų būti aiškiai konfigūruojama, kokie terminalai turėtų atsirasti giliavandeniame uoste. Jau yra sukonfigūruoti specifiniai terminalai vidinėje uosto dalyje, panaudotos privataus kapitalo ir valstybinės investicijos. Jeigu atsirastų alternatyva naujoje uosto dalyje, mes skatintume vidinę konkurenciją. Manau, kad laiku nekonfigūruojant dabartinio uosto buvo padaryta klaidų, todėl šiandien jame turime po kelis panašius terminalus. To neturėtų būti. Gal vienas kitas dubliuojantis terminalas ir nėra blogai, bet skatinti vidinės konkurencijos toliau nereikėtų, nes iškiltų grėsmė valstybės investicijoms. Į naująsias giliavandenio uosto krantines ateinančios kompanijos visų pirma turi turėti aiškią viziją, ką ten darys. Mes šiandien jau žinome, kokia galėtų būti naujų terminalų specifikacija", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Vaitkus.

Kitas aspektas, kuris turi būti aptariamas su uosto naudotojais - rasti saugiklius, neleisiančius naujam uostui daryti įtakos dabartinio veiklai.

Galimos pataisos

A. Vaitkaus manymu, teikiant pirmenybę giliavandeniam uostui turi būti jau diskutuojama ir dėl kitų uosto įstatymo pataisų. Pasak jo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas turėtų būti peržiūrėtas iš esmės atsižvelgiant į šiandieninius poreikius. Pavyzdžiui, jis reikalauja, kad rezervinės teritorijos, kurias būtų galima panaudoti uosto plėtrai, turi būti betarpiškai susiliečiančios. Europos pavyzdžiai rodo, kad uosto plėtrai gali būti naudojamos rezervinės teritorijos, nutolusios viena nuo kitos tam tikru atstumu.

Sekretoriaus manymu, diskutuotinas ir straipsnis dėl žemės nuomos sąlygų (reikia numatyti, ar tvarka turi galioti penkerius, ar trejus metus, kaip siūlo kai kurios valstybinės institucijos), ir žemės nuomos mokesčio priklausomybės nuo krovos rezultatų klausimas. Pasak jo, pastarasis nėra geras aspektas, nes pasikeitus geopolitinei situacijai kompanija, nebegaunanti krovinių iš kurios nors šalies, gali būti sužlugdyta pakėlus žemės nuomos mokestį.

Revoliucinės idėjos

Pasak A. Vaitkaus, ne viena Klaipėdos uosto kompanija kreipėsi į ministeriją prašydama leisti pačiai įrengti uoste ne tik suprastruktūros, bet ir infrastruktūros objektus. Kompanija galėtų organizuoti viešąjį konkursą, jai nereikėtų laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo, atsirastų galimybė žymiai greičiau pakeisti vieną arba kitą infrastruktūros elementą. Anot sekretoriaus, dabar uosto įstatymas leidžia tai daryti kompensuojant per žemės nuomos mokestį. Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai kartais net naudingiau pačiai imti paskolą banke, nes iškyla palūkanų klausimas, tad ši įstatyminė norma praktiškai neveikia.

Šiuo klausimu minčių yra daug, pavyzdžiui, galbūt kompensavimą sieti su kitais mokesčiais ar leisti pačioms kompanijoms statyti objektą ir turėti jį kaip savo turtą. Pastaruoju atveju Klaipėdos uoste įvyktų savotiška revoliucija, nes šiandien visa uosto infrastruktūra priklauso tik valstybei.

A. Vaitkaus teigimu, diskusija šiuo klausimu su teisininkais ir uosto naudotojais tęstųsi gana ilgai, tačiau kadangi Lietuva yra ir Europos Sąjungos, ir NATO valstybė, dalis infrastruktūros galėtų būti pastatyta ir privačiomis lėšomis.

Dalia BIKAUSKAITĖ