Po vandeniu - turistiniu submarinu

Atradimai

Povandeninio nardymo aistra užsikrečia vis daugiau lietuvių. Pradėję nuo Platelių ežero, tautiečiai skverbiasi į vis platesnius vandenis. Ir, žinoma, ieško šiltesnių kraštų, kur nardyti kur kas maloniau nei šaltojoje Baltijoje, o ir povandeninė augmenija, gyvūnija spalvingesnė.

Įsibrauti į povandeninį pasaulį senokai puoselėjo svajones ir šių eilučių autorė. Tačiau pirkti brangius nardymo kostiumus, akvalangus, nežinant, ar šis malonumas "tiks", ar atrasi po vandeniu tai, ko tikiesi, o svarbiausia - ar leis sveikata ir jėgos, rizikingas dalykas. Tad, kai atsirado proga su povandeniniu pasauliu susipažinti beveik niekuo nerizikuojant ir pačiomis mažiausiomis sąnaudomis - tiesiog nusipirkti bilietą į povandeninį laivą, žinoma, tokios progos nepraleidau.

Prie jos atviroje jūroje švartuojasi į paviršių pakilę submarinai

Pirmąjį kartą, kai lankiausi Egipto kurorte, turistinė firma, žadėjusi povandeninį laivą, kiek apgavo. Tai tebuvo katamaranas su stikliniu dugnu. Bet tai, ką mačiau, pakerėjo: koralai, pačios įvairiausios žemiškų ir nežemiškų spalvų žuvys su įsimintinais pavadinimais - pikaso (todėl, kad viena akis ant "pakaušio" pūpsojo), napoleonas (todėl, kad galvos forma - tarsi visiems pažįstama įžymiojo karvedžio kepurė), adata (žuvis tikrai labai panaši į šitą įnagį) ir taip toliau. Tik negarantuoju, kad tie žuvų pavadinimai - ne gidų pramanas. Bet kuriuo atveju pirmąja pažintimi su povandeniniu pasauliu nenusivyliau. Tačiau liko apmaudas, kad nepatyriau povandeninio laivo keliamų įspūdžių.

Įspūdingai atrodė tikras ar butaforinis paskendusio laivo pirmagalis su Pegaso figūra

Užtat antrąjį kartą atsidūrusi Egipte net keliolika kartų tikslinausi, ar iš tikrųjų perku bilietą į povandeninį laivą. Šį kartą nebuvau "suvedžiota".

Po įspūdingos kelionės kruiziniu laiveliu iki povandeninių laivų prieplaukos atviroje jūroje, trapais perėjome į tikrą, nors ir žaislinės išvaizdos, submariną. Ir kaip tikri jo įgulos nariai, per liuką laipteliais nusileidome į gana komfortišką turistams pritaikytą saloną. Jame vietų ir iliuminatorių buvo lygiai tiek, kiek žmonių.

Kai kelionė prasidėjo, ėmė veikti nedideli monitoriai, kuriuose galėjome stebėti, kaip submarinas grimzta po vandeniu. Juose stebėjome ir tai, ką daro du narai. Atvirai kalbant, nelabai ir supratome, kodėl jie strapalioja ant povandeninio laivo korpuso. Tačiau tikrosios jų pareigos paaiškėjo jau pačios kelionės po vandeniu metu.

Turistai povandeninio laivo salone jaučiasi komfortiškai, gali žvalgytis ir pro "savus", ir pro "svetimus" iliuminatorius

Tie akvalangininkai - tiesiog turistų linksmintojai. Jie rūpestingai prisiirdavo prie kiekvieno iliuminatoriaus, pro kuriuos žvelgė išpūstos turistų akys, ir rodydavo kokį nors jūros dugne "sužvejotą" stebukliuką, kurio šiaip jau, nors vanduo labai skaidrus, gali ir neįžvelgti. Paaiškėjo ir tai, kam ant kaklo jie pasikabinę po maišelį. Juose - žuvų masalas. Tik vėliau supratome, kodėl staiga iliminatoriuose pamatydavome būrius žuvų - narai tuos būrius priviliodavo "lesalu".

Šiaip pro iliuminatorius tepraplaukdavo viena kita žuvelė. Visi aikčiojome, kai pamatėme nuskendusio laivo liekaną su Pegaso skulptūra paskenduolio pirmgalyje. Pegasas buvo toks įspūdingas, kad kilo minčių, jog tai yra ne autentiško laivo dalis, o tik jo imitacija, jau spėjusi gerokai apaugti povandenine augmenija.

Turistus linksminantys narai priplaukdavo prie iliuminatorių pademonstruoti Raudonosios jūros stebukliukų

Submarinas buvo paniręs į 25 metrų gylį. Dėl to kiek nerimavau: nuo vaikystės turiu silpnus ausų būgnelius - ar atlaikys slėgį? Kankinamus panašių baimių galėčiau nuraminti - silpni ausų būgneliai povandeninį slėgį ištvėrė be jokių problemų. Kur kas labiau jie maištauja, kai kyli ir leidiesi lėktuvu.

Beje, kelionė minėtuoju katamaranu buvo įspūdingesnė, nes matėme daugiau žuvų rūšių ir augmenijos. Plaukiant povandeniniu laivu įspūdį paliko tiesiog nepatirti iki tolei pojūčiai. O abiejų kelionių kainos - tokios pat: 40-50 dolerių.

Gražina JUODYTĖ