Prašoma eilutės biudžete Šventosios uostui

Prašoma eilutės biudžete Šventosios uostui

Žvejų bendruomenės ir verslinės žuvininkystės atstovų susitikimo su naujaisiais Seimo nariais Antanu Vinkumi, Simonu Gentvilu ir paskirtuoju žemės ūkio ministru Broniu Markausku priimtoje rezoliucijoje sakoma, kad reikia pritarti Šventosios uosto atstatymui ir 2017 metų biudžete numatyti tam lėšų.

Beje, paskelbus informaciją, kad Šventosios uostas veikia ir jos neatšaukus, turistai su jachtomis vis dar bando patekti į tą uostą. Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, jachtoms plaukti į Klaipėdos uostą per brangu, tad, atstačius Šventosios uostą, jos galėtų sukti į jį. Šventosios bendruomenės pirmininkas Dominykas Jurevičius primena, kad 143 mln. Lt, skirti Šventosios uostui, buvo atiduoti keliams ir dabar reikia grąžinti skolą.

Žvejai nepatenkinti, kad dėl Pajūrio juostos įstatymo centrinės vietos Šventosios uoste jiems nebeliko. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila mano, kad Šventosios uostas reikalingas ne tik žvejams.

Pasak Š. Vaitkaus, dėl Šventosios uosto atstatymo diskutuota su keliomis vyriausybėmis. Jau turimi net 6 statybos leidimai, tik reikia rasti tam lėšų. Anot jo, būtų galima kooperuoti kelių ministerijų lėšas, statyti jį taip, kaip buvo tiesiamas Palangos aplinkkelis, t. y. naudoti ir privataus kapitalo, ir valstybės lėšas. Kitas dalykas, Palangos mero manymu, paplūdimiai jau užtektinai papildyti smėliu ir yra platūs, būtų gali naudoti tam skiriamas lėšas Šventosios uostui atstatyti, bent jau molų statybos pradžiai. Anot mero, uostą, nors jis ir neatsipirks, būtina statyti, nes tada Šventoji atsigautų kaip kurortas. Švedijoje uosteliai kas 50 kilometrų. O nuo Klaipėdos iki Liepojos normalaus uostelio ir nėra.

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininko Mindaugo Rimeikio manymu, Šventosios uostas duos labai daug naudos, bus kuriama pridėtinė vertė. Pasak jo, keturių partijų, dabar esančių Seime, programose yra numatytas Šventosios uosto atstatymas.

Pasak žvejo Viktoro Butavičiaus, koks nors šalutinis uosto atsipirkimas tikrai bus. Palanga kurortas, o jame nėra kur kateriuko į vandenį nusileisti, visiškai nėra rekreacinės žvejybos. Atsiradus Šventosios uosteliui suaktyvėtų ir poilsio industrija. V. Butavičiaus manymu, jis duotų milžiniškos naudos.

Žvejų pasipiktinimo sulaukė žinia, kad iš Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos narių buvo išbrauktas Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus, dirbantis Klaipėdoje, ir paskirta viceministrė Lina Kujalytė.

Susitikimo metu buvo siūloma sudaryti darbo grupę. Žvejai prašė 2017 metų valstybės biudžete numatyti finansinę eilutę Šventosios uostui atstatyti. Pasak jų, galima Lietuvoje atsisakyti kokio nors vieno SPA centro ir statyti uostą.

Pasak A. Vinkaus, dėl Šventosios uosto reikalingumo niekas neabejoja, tai patvirtino ir Mokslų Akademijos 16 narių darbo grupė.

B. Markauskas patikino, kad Šventosios uosto atstatymas turėtų būti įtrauktas į Vyriausybės programą, ir žadėjo prižiūrėti, kad neiškristų iš jos.

PRAŠYMAS. Prašoma kitų metų biudžete numatyti finansinę eilutę Šventosios uostui, bent jau molų statybos pradžios darbams. Iš viso šiam projektui įgyvendinti reikėtų apie 70 mln. eurų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder