Krantotvarka
Pastaruoju metu dėl Baltijos pajūrio kopų apsaugos kreipiamasi ne tik į Lietuvos Respublikos prezidentą, šalies premjerą, aplinkos ministrą, Klaipėdos apskrities viršininką, bet ir į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą.
"Teigiame, kad Lietuvos žemyninio pajūrio tvarkymo darbams skirtos lėšos buvo panaudotos nekryptingai, darbai atlikti nekokybiškai, o paplūdimio ir kopų įranga veikia neefektyviai. Manome, kad reikalingi radikalūs sprendimai, nustatantys ilgalaikę ir nuolatinę žemyninio pajūrio apsauginės kopos priežiūrą. Bet koks delsimas tik spartina negrįžtamus neigiamus procesus", - rašoma laiške, kurį pasirašo Lietuvos krantų mokslo ir technologijų asociacijos prezidentas profesorius Algimantas Olšauskas, tarybos nariai, kiti asmenys.
Per pastaruosius 25 metus pakrantės ruože nuo Klaipėdos šiaurinio molo iki Būtingės kaimo ribos paplūdimys susiaurėjo apie 50 proc. - nuo 79 m iki 41 m.
Mokslininkai sunerimę, kad nepriklausomoje Lietuvoje žmonių kompetencija tapo nereikalinga. Anot jų, tai rodo toks faktas, kad miškininkai, turintys 200 metų pajūrio kopų tvirtinimo ir apželdinimo patirtį, 2004-2007 m. buvo nušalinti nuo šių darbų. Kuršių nerijos kopų tvarkymo konkursą laimėjo patirties šioje srityje neturinti AB "Klaipėdos hidrotechnika", o žemyninės pakrantės - "Šilutės polderiai".
Sizifo darbas
Aštuonių asmenų pasirašytame rašte, tarp kurių ir Jūrų kapitonų klubo pirmininko Ričardo Lučkos, Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto Laivų mechanikos katedros profesoriaus Vytauto Smailio parašai, rašoma, kad Palangos paplūdimio kopų atstatymui iš žemyno atvežtas smėlis efekto neduoda ir po stipresnės audros atsiduria jūros dugne. Šis darbas neapsaugant smėlio nuo išplovimo prilyginamas Sizifo darbui ir rašto autorių yra laikomas bergždžiu.
Aplinkos ministerija numatė krantotvarkos priemones 2008-2013 metams. Pagrindinės priemonės yra šios: šakų klojiniai, žabtvorės, takai, laiptai. Iš viso 2007 metų gruodžio kainomis viso Lietuvos kranto tvarkymui reikėtų daugiau kaip 28 mln. Lt.
"Šis projektas mūsų netenkina, nes lėšos jame paskirstytos netolygiai, numatyti darbų prioritetai ginčytini ir specialistų neaptarti. Mūsų manymu, tikslinga būtų neleisti ne tik smėlio, bet ir Europos Sąjungos pinigų išplovimo uždraudžiant nusikalstamą veiklą..." - rašoma kreipimesi.
Spaudoje jau rašyta, kad Lietuvos pajūrio juostos tvarkymo darbai - prioritetiniai Europos Sąjungoje, todėl jiems skirta milijoninė parama. Po pirmų audrų dalis jos jau atsidūrė jūroje. Esą iš tų darbų rankas šildosi tik pajūrio darbų koordinatoriai, kuriais tapo darbą valstybinėse tarnybose ir pasitikėjimą praradę valdininkai.
Trūkumai
Siūlymas nuolatos kopas "maitinti" iš sausumos arba Klaipėdos uostą gilinant iškastu smėliu, oponentų manymu, turi daug svarbių ir net principinių trūkumų. Pasak jų, tik sutvirtinus kopų apačią nuo bangų išplovimo, galima nuo vėjo išpustymo kopas tvirtinti tradiciniu būdu - žabų tvoromis ir t. t.
Manoma, jog pilant smėlį ant Palangos paplūdimio nebuvo atsižvelgta į bangų plūsmo natūraliai suformuotą paviršiaus nuolydį. Kopos vakarinėje papėdėje nebuvo suformuota prieškopė, sutvirtinta ir apželdinta. Todėl apie 95 proc. atvežtinio smėlio bangos nusinešė į jūrą, o apsauginė kopa ir jos vakarinis šlaitas liko atviri bangoms ir toliau yra intensyviai ardomi.
2006 m. išilgai žemyninio pajūrio paplūdimio buvo supinta 40 km ilgio tvorų. Didesnė dalis žabų tvorų buvo nuneštos bangų į jūrą, o kitos supuvo neatlikusios paskirties.
Vyraujantys vakarų vėjai nuo apsauginės kopos paviršiaus visame Klaipėdos-Būtingės ruože per 2006-2007 metus į užkopės pievas ir miškus nunešė apie 250 tūkst. kubinių metrų smėlio. Be to, šiame ruože ant apsauginės kopos viršūnės buvo pastatyta dešimtys niekur nevedančių medinių laiptų.
Mokslininkų manymu, kopų tvirtinimo, sistemingos priežiūros darbus turi atlikti ne atsitiktiniai UAB-ai, bet Palangos, Nidos, Klaipėdos komunaliniai ūkiai ir miškininkai.
Pasiūlymai
Dabartine krantotvarkos sistema nepatenkintieji siūlo išilgai kopų sumontuoti surenkamąją gelžbetoninę konstrukciją, kurią sudarytų atraminis bangolaužis, galintis atlikti trigubą funkciją - atraminę, bangolaužio ir komunikacinę. Pavyzdžiui, žmonės į kopas galėtų vaikščioti bangolaužių laiptais nepažeisdami jautraus kopų paviršiaus. Idėjos autorius - inžinierius statybininkas M. Pužauskas. Jis panašia atramine sienute 1957 metais išgelbėjo Palangos gelbėjimo stoties pamatus nuo paplovimo.
Jau nuplauto kopų smėlio atstatymui reikėtų naudoti atplukdytą žemkasę, kuri plaunamą smėlį paduotų į krantą nutiestais vamzdžiais ir juo būtų "maitinamos" kopos. Teigiama, jog tai būtų pigiausias kopų atstatymo būdas.
Kitas būdas apsaugoti kopas - Klaipėdos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Rolando Aušros siūlymas: kopų apačią tvirtinti iš Skuodo rajono atvežtais stambesniais lauko akmenimis, sumontuotais dviem eilėmis. Trečia - apsaugot kopų apačią smalingų rąstų poliais.
Parengė Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą