Priekrantės žvejai kėsinasi žvejoti jūroje

Žuvininkystė

Priekrantės žvejai, įsigiję geresnius laivus, kėsinasi į Baltijos jūros žvejų valdas bei kvotas.

Susisiekimo ministerijoje vykusiame suinteresuotų institucijų pasitarime išplėstos Lietuvos priekrantės žvejų navigavimo ribos.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius jau pasirašė įsakymą, pagal kurį jiems bus leidžiama plaukti tiek, kiek rekomenduoja laivo gamintojai. Priekrantės zona baigiasi ties 20 metrų gylio izobate.

Žvejoti - tik su leidimu?

AB "Senoji Baltija", kuri žuvį gaudo Baltijos jūroje, direktorius Mindaugas Rimeikis teigė, jog pagal ministro įsakymą priekrantės žvejai kol kas galės tik plaukioti, bet nežvejoti toliau priekrantės zonos. Anot M. Rimeikio, jų žvejybos vieta yra priekrantėje ir jie ten turėtų likti.

Jei priekrantės žvejai žuvį gaudyti norėtų išplaukti į atvirą jūrą, jie privalėtų gauti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) leidimus. Tam pasipriešintų vadinamieji atviros jūros žvejai.

Pastarieji baiminasi galintys prarasti dalį ir taip kasmet Europos Sąjungos (ES) mažinamos menkių kvotos priekrantės žvejų naudai.

Sumažinus navigavimo apribojimus, priekrantės žvejai pasieks žuvingesnes vietas, tad jiems neabejotinai nebeužteks šiandien turimų kvotų. Be to, jie galėtų pasiekti ir Latvijos vandenis bei keistis kvotomis, tad žuvies poreikis neišvengiamai augtų.

Žinia, ES šiuo metu finansuoja pasitraukimą iš žvejybos verslo, nes siekia išsaugoti tvarų žuvų (ypač menkių) lygį. Dar šiemet bus įvertintos 11 paraiškų ir skirtas finansavimas laivams atiduoti į metalo laužą.

ES praėjusią savaitę 15 proc. sumažino menkių - pagrindinio lietuvių laimikio - kvotų dydžius 2007 metams. Tiesa, jei per pirmuosius 6 mėnesius sėkmingai bus vykdomas menkių atkūrimo planas, tai metinė kvota bus perskaičiuota ir sumažinta tik dešimčia procentų.

Smulkieji nepatenkinti

Priekrantės žvejai tvarką, kuria remiantis būtų leidžiama plaukti pagal laivo technines charakteristikas, bandė "prastumti" bemaž du metus.

Priekrantėje žuvis gaudoma laivais iki 12 metrų ilgio, tačiau dauguma yra 4-6 metrų valtys. Iš viso tokia veikla verčiasi per 110 žvejybos įmonių, kurios vargiai įsitenka.

Žuvininkystės departamento prie ŽŪM Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriaus Vaclovo Petkaus žiniomis, šiuo metu kelios priekrantės įmonės yra įsigijusios apie 5 laivus, kuriems leidžiama plaukioti toliau 20 m gylio izobatės.

Priekrantės žvejų kvotos per metus vidutiniškai yra apie 130 tonų menkių.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo, kuris jungia priekrantės žvejus, direktorius Viktoras Butavičius teigia, kad didieji priekrantės laivai yra pajėgūs išgaudyti visą priekrantės žuvies kvotą.

Tuo metu V. Petkus sako, jog jau praėjusiais metais mažesniųjų laivelių savininkai skundėsi likę nuskriausti, nors priekrantės žvejai sugavo bemaž 160 tonų.

V. Petkus jau kurį laiką priekrantės žvejams siūlo patiems susitarti dėl tvarkos bei departamentui pateikti planus, kaip jie žada dalintis gaunamas kvotas. Taip siekiama išvengti smulkiųjų laivelių savininkų nepasitenkinimo, nes nesusitarus Žuvininkystės departamentas pats nustatys tvarką.

Beje, V. Butavičiaus teigimu, ateityje turėtų atsirasti maždaug 10 laivų, galinčių plaukti toliau 20 m gylio.

Nori papildomų kvotų

Pasak V. Butavičiaus, priekrantės žvejams papildomai užtektų 100-200 tonų menkių. Lengva nuspėti, kad Baltijos jūros žvejai su tokiu variantu nesutiks, nes, iš jų atėmus bent 100 tonų menkių, jie prarastų mažiausiai 500 tūkst. litų.

V. Butavičius tikino, jog šiemet maždaug 100 įmonių, kurios turi smulkiuosius laivelius, kol kas sugavo tik kiek daugiau nei 20 tonų menkių. O kiekvienas iš didžiųjų priekrantės laivų kasmet yra pajėgūs sugauti daugiau nei 30 tonų menkių. Anot priekrantės žvejų vadovo, negavę daugiau kvotų, jie bus priversti pasitraukti iš verslo.

Asociacijos "Baltijos žvejas" pirmininko pavaduotojas Artūras Maželis mano, jog ši problema turi du aspektus. Priekrantėje dirbančios 100 įmonių jau seniai nebetelpa savo teritorijoje, todėl šį klausimą, anot A. Maželio, reikia spręsti ilgai nelaukiant. Tik, jo nuomone, tai negali būti daroma Baltijos jūros žvejų sąskaita.

Imantas PALIAKAS