Priekrantės žvejai labiausiai nori stabilumo

M. Rimeikio teigimu, priimti įstatymai, įsakymai, poįstatyminiai aktai kartais kaitaliojami kas mėnesį, pusę metų ar kasmet. Jie turėtų galioti mažiausiai 5 metus, kad žvejai galėtų planuoti savo veiklą.

Apie privažiuojamuosius kelius

Praėjusį penktadienį Šventojoje priekrantės žvejai susitiko su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybės atstovais. Į susitikimą buvo pakviesti ir Neringos, Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Palangos bei Šilutės savivaldybių atstovai, nes norėta diskutuoti uostelių įrengimo klausimu. Mat šiemet vasarą ketinama įgyvendinti tokią Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą priemonę. Savivaldybių atstovai pristatė savo vizijas, žvejai - savo poreikius, kur jiems reikėtų žuvų iškrovimo vietų.

"Mes tik parengsime taisykles ir rinksime paraiškas. Kol kas negaliu pasakyti, kiek bus norinčiųjų įrengti uostelius ", - sakė A. Bogdanovas.

Palangos savivaldybės atstovas informavo, kaip ji ketina dalyvauti Šventosios uosto atstatymo projekte. Pasak M. Rimeikio, daugelis žvejų ir savivaldybių atstovų pasisako už tai, kad Šventosios uostas būtų ir rekreacinis, ir žvejybos.

Pagal ŽŪM darytą analizę, be Klaipėdos, daugiausia žuvų iškraunama Šventojoje. Pavyzdžiui, per 2016-2017 metus ten buvo iškrauta iki 300 tonų, o kitose vietose per metus krauta 8-10 tonų ar tik 1 tona. Žvejai sutinka su nuomone, kad prie kiekvieno namo privažiavimo kelių nereikia tiesti.

Prieš kelerius metus mokslininkai buvo nustatę, kur turėtų būti iškrovimo vietos. "Manome, kad iškrovimo vietos turėtų būti Nemirsetoje, prie buvusios gelbėjimo stoties, prie Kukuliškių baterijos, Melnragėje prie šiaurinio molo, nes kada bus statomas išorinis uostas nežinia. Dar reikėtų įrengti tokią vietą Danės krantinėje ties Pilies tiltu, kad žvejai galėtų lengviau iškrauti laimikį ir kt.

Mano manymu, visos tos privažiavimo vietos turėtų būti įrengiamos bendromis savivaldybių ir regioninių žuvininkystės vietos veiklos grupių lėšomis. Privažiuojamaisiais keliais naudotųsi ir gaisrininkai, ir greitosios pagalbos medikai, ir policininkai, ir pasieniečiai. O lėšos, kurios yra numatytos skirti žvejams pasislėpti nuo štormų, turėtų būti orientuotos į Šventosios uostą", - sakė M. Rimeikis.

Latvijos žvejai pavydi

Susitikimo metu aptartas ir kuro bei ruonių daromos žalos kompensavimo klausimas. Iš struktūrinių fondų ŽŪM šiek tiek kompensuoja ruonių daromą žalą. Pasak viceministro, šiemet kompensacijos bus didesnės. Tam skiriama maždaug 100 tūkst. eurų. "Ministerija privalo atsiskaityti Europai už gautus pinigus. Paprašėme žvejų surinkti visą informaciją, kiek jų turto apgadinta per tuos ruonius. Žvejai pyksta, kai reikia skaičiuoti, kiek maždaug tos žalos padaryta. Tai nuolatinė diskusija", - sakė A. Bogdanovas.

"Mūsų žvejams, kurie pildo žurnaluose, kada ir kur ruoniai pastebėti, kokios žalos padarė, labai pavydi Latvijos žvejai, nes jie tokios kompensacijos negauna. Šioje srityje didelių skundų iš žvejų negauname", - aiškino M. Rimeikis.

Norint išspręsti grundulų žvejybos problemą, Žuvininkystės departamento manymu, reikėtų bendradarbiauti su Klaipėdos universiteto (KU) mokslo atstovais. M. Rimeikis priduria, kad ir su priekrantės žvejų bendruomene. "Žinoma nesinorėtų, kad mokslinis darbas būtų atliekamas nustatant, kokios yra maistinės grundulų savybės. Informacijos apie tai galima rasti", - sakė jis.

Moksliniai tyrimai

Susitikimo metu Europos regioninės politikos instituto atstovai pristatė tarpinę mokslinio darbo, kaip reikėtų gerinti priekrantės žvejų teisinę bazę, kad jų verslas būtų sėkmingesnis, ataskaitą. Pagrindinis klausimas - ar reikia ką nors keisti teisinėje bazėje dėl kvotų perleidimo teisių. Tai numatė 2016 metų įstatymas, o 2017 metais visiems buvo numatytos perleidžiamos teisės. Dėl to kilo didžiulis nepasitenkinimas, todėl ŽŪM užsakė atlikti mokslinį darbą šia tema.

[CITATA]

Praėjusį penktadienį daug diskutuota šiuo klausimu. Pasak A. Bogdanovo, patys žvejai sako, kad šiandien teisinė bazė yra gera, gal tik reikėtų naujos tvarkos dėl įvairių kompensacijų, pavyzdžiui, dėl smėlio pylimo. Dabar laukiama, kol mokslininkai pristatys galutinę ataskaitą, šis darbas dar tęsiamas.

M. Rimeikio teigimu, darbą, vertinusį žvejybos intensyvumą, atliko KU atstovai Antanas Kontautas ir Remigijus Sakas. "Jų darbai labai kompetentingi. Būtų džiugu, kad į visus tuos darbus, kuriuos atlieka mokslininkai, būtų atsižvelgiama, kad jie nebūtų padedami į valdininkų stalčius, ir viskas", - teigė M. Rimeikis.

"Norėtume vieno paprasto dalyko"

"Priekrantėje didelių problemų neturime, žvejai dirba. Buvo kilusi diskusija dėl vienam laivui priskiriamų žvejybos tinklų kiekio. Žinoma, diskutuotinų klausimų turime, tačiau tam nereikia keisti įstatymų, užtenka pakoreguoti taisykles. Vieną pastabą pasižymėjome, kad reikia padaryti taip, jog nereikėtų plaukioti pirmyn atgal su dviem skirtingais laivais, kad užtektų tai padaryti vienu laivu šiek tiek pakeitus tinklų išdėstymo tvarką", - kalbėjo viceministras.

"Sakyčiau, kad priekrantės žvejai irgi turi nemažai problemų. Jie norėtų, kad būtų atsižvelgta į jų prašymą sugrąžinti taisykles, kurios buvo patvirtintos 2017 m. sausio 2 d. žemės ūkio ministro įsakymu. 2002-2007 metais priekrantėje žvejojo 115-119 įmonių, šiuo metu 52-55.

Norėtume vieno paprasto dalyko - kad priekrantės vandenys būtų traktuojami taip, kaip tai numato Tarptautinė jūros konvencija. Jie yra Lietuvos ir turėtų būti traktuojami kaip vidaus vandenys. Toks mūsų pageidavimas seniai išsakytas ministerijai. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės - išimtinis ES dalykas. Už teritorinės jūros ribų viską reglamentuoja ES. O priekrantėje reikėtų atsižvelgti į ES rekomendacijas ir pasirengti savo ūkinės veiklos teritorinės jūros vandenyse taisykles. Iki šiol tai nepadaryta. Lietuvos valdžia turėtų reglamentuoti, ką priekrantės vandenyse gali daryti žvejas mėgėjas, verslininkas, šou verslo atstovai, vandens motociklininkai ir t. t.", - kalbėjo M. Rimeikis.