Priekrantininkai triukšmingai veržiasi į jūrą

Žvejyba

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Viktoras Butavičius teigia, kad Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos veikla privedė priekrantės žvejus prie žlugimo ribos.

Esą šiuo metu dirbtinai ir nepagrįstai stabdoma Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonių plėtra, departamentas tendencingai palaikąs stambias žvejybos įmones, tuo skatindamas smulkių ir vidutinių priekrantės žvejybos įmonių žlugimą.

V. Butavičius prašo ministro primininko Gedimino Kirkilo sustabdyti žalingą departamento, kurio vadovai esą iš savanaudiškų paskatų dezinformuoja žemės ūkio ministrę Kazimirą Prunskienę, veiklą. Premjerui adresuotame laiške rašoma, jog jeigu priekrantės žvejų problemos artimiausiu metu nebūsiančios išspręstos, jie kreipsis į Europos Sąjungos (ES) Žuvininkystės ir jūrų reikalų komisarą Joe Borgą, į Lietuvos teismus.

Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius Vaclovas Petkus sako, kad norintiems pasitraukti iš žvejybos verslo priekrantės žvejams, kaip ir visiems kitiems, bus sudarytos sąlygos, tačiau apie prievartą ar specialų žlugdymą negali būti nė kalbos.

Vienam blogai?

Iš viso priekrantės žvejyba Baltijos jūroje šiuo metu užsiima per 100 įmonių. Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija įsteigta šiemet gegužės 3 d. Jai priklauso aštuonios priekrantės žvejybos įmonės, išėjusios iš Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA), pasak V. Butavičiaus, todėl, kad ji tinkamai negynė jų interesų.

Kitų asociacijų, kurioms priklauso priekrantės žvejai, vadovai mano, kad V. Butavičius, švelniai tariant, yra neteisus. LŽPGA Klaipėdos filialo direktorius Pavelas Žąsytis, pareiškęs, kad Žuvininkystės departamentui neturįs jokių pretenzijų, apskritai atsisakė duoti interviu, sakydamas, kad nenorįs teptis rankų tokiu mėšlu. LŽPGA Palangos filialo direktorius Saulius Žulkus tikino, kad 100 žvejų viskas yra gerai, vienam V. Butavičiui blogai, tad jis nori pasigerinti savo padėtį. Žvejybos Baltijos jūroje departamento vadovas sako suprantąs V. Butavičių, tačiau klausia, kieno sąskaita departamentas turėtų pagerinti jo gyvenimą.

Vykdo ne tą politiką?

V. Butavičius, komentuodamas redakcijoje savo skundą premjerui, sakė, kad priekrantėje mažėja lašišų, otų, sterkų, žiobrių, netgi stintų, tad jų gaudyti jau net neapsimoka. Todėl būtina imtis priemonių, idant būtų atkurti šių žuvų ištekliai, t. y. reikia mažinti priekrantės žvejybą. O departamento vykdoma politika, pasak jo, priešingai - žvejus varo į priekrantę, kur žuvys neršia, užuot leidusi jiems plaukti toliau į jūrą.

Jo manymu, norint sumažinti priekrantės žvejybą, reikia padaryti taip, kad tiems žvejams, kurie čia aktyviausiai žvejoja, apsimokėtų pasitraukti iš verslo. Tiems, kurie turi didesnius laivus, reikėtų leisti žvejoti jūroje, tada priekrantėje liktų keli žvejai su valtimis.

Tačiau, pasak V. Butavičiaus, departamente laikomasi tokios pozicijos, kad ir tiems, kurie daug žvejoja, ir tiems, kurie mažiau gaudo arba apskritai nežvejoja, reikia mokėti beveik vienodas kompensacijas už pasitraukimą iš verslo. Jo teigimu, yra 12 įmonių, kurios nežvejoja, bet jos kažkodėl neišbraukiamos iš sąrašo. V. Petkus reikalauja pateikti sąrašėlį, tada sako atsakysiąs dėl kiekvienos įmonės atskirai.

Įsigijo galingesnius laivus

V. Petkaus teigimu, priekrantėje sugaunama žuvų daugiau, ypač menkių. Anksčiau būdavo jų sužvejojama apie 100 tonų per metus, o pernai buvo sugautos 153 tonos. Kitų žuvų, pasak jo, vienais metais sugaunama daugiau, kitais mažiau. Pavyzdžiui, šiemet jūroje beveik nebuvo stintų. Kadangi buvo dideli štormai, matyt, bandos buvę išblaškytos. Tačiau, Žvejybos Baltijos jūroje departamento vadovo teigimu, problema yra ne ta.

V. Butavičius ir dar keli asmenys įsigijo stambesnius laivus, kurių techninės galimybės leidžia žvejoti toliau jūroje nei kad gali mažos valtelės. Todėl jie ir veržiasi į jūrą. "Sutinku, toliau jūroje, už 20 m izobatės, yra daugiau žuvų. Tie žvejai prašė departamento skirti jiems kvotų. Bet iš ko aš turiu atimti, kad galėčiau duoti jiems? Iki šiol jie naudojosi bendra priekrantės žvejų kvota, kuri jiems skirta atsižvelgiant į 2005-2006 m. faktiškai jų sugautų žuvų kiekį. Jų menkių kvota sudarė 5 proc. nacionalinės kvotos", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Petkus.

V. Butavičius šiemet sausį iš Švedijos parsivarė didesnį žvejybos laivą "Zandra", kuriam Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija leidžia plaukti į jūrą net 50 jūrmylių. Tačiau jis to daryti negali todėl, kad yra priekrantininkas. Jeigu būtų galima plaukti už izobatės, jam apsimokėtų ir lašišas gaudyti, nes jo laivo sąnaudos 2-3 kartus mažesnės už didžiųjų jūros laivų sąnaudas. Šių žuvų kvotos Lietuva dar neišnaudoja. "O kur jis buvo užpernai, pernai?" - klausia V. Petkus.

Pasak departamento vadovo, jeigu V. Butavičius nori žvejoti jūroje, turi pirkti jūrinės firmos akcijų, gauti laivą, kuriam skiriama kvota. "Ar būtų teisinga, jeigu žmogus ateitų į Savivaldybę ir reikalautų žvyro karjero, nes nusipirko kamazą? V. Butavičiaus atvejis nuo UAB "Liekų ragas" laivo "Leona" skiriasi tik tuo, kad jis nurašė visas savo valtis ir nusipirkęs kitą laivą neviršijo galingumo, o "Leona" - viršijo", - kalbėjo departamento vadovas.

Išaugo apetitas

Pasak V. Petkaus, viena bėda - ne bėda. Tie keli priekrantės žvejai su savo galingais laivais plaukia žvejoti toliau už 20 m izobatės. Beje, jų niekas negaudė ir nebaudė už tai. Tačiau jie pradėjo išgaudyti didelę dalį priekrantės kvotos. Pernai jie sugavo daugiau nei pusę žuvų, t. y. daugiau nei visos kitos priekrantės įmonės kartu paėmus. Pats V. Butavičius sako, kad šiemet 4 įmonės sugavo 30 tonų, o visos kitos tik 6 tonas. V. Petkaus manymu, šiemet buvo nemažai štormų ir priekrantės žvejams žuvis nėjo.

Plaukiantys žvejoti mažesniais laivais smulkieji žvejai pradėjo šaukti, kad didieji išgaudys kvotos nustatytą žuvų kiekį, jiems nebeliks ko žvejoti. Pasak departamento vadovo, situacija pablogėjo ne dėl to, o todėl, kad išaugo didžiųjų apetitas. V. Butavičius pareiškęs, kad per metus galįs sugauti 50-60 t menkių. "Gerai, bet kieno sąskaita? Jeigu mažieji žvejai pasitrauktų iš verslo, tik tada jų dalis liktų didiesiems", - sako V. Petkus. Anot jo, šis klausimas svarstytas net Seime.

Kam reikia izobatės?

Š. m. kovo 28 d. Žuvininkystės departamento generalinio direktoriaus įsakymas draudžia priekrantės žvejams plaukti giliau į jūrą nei 20 m izobatė. V. Butavičiaus teigimu, kadangi priekrantėje žuvų nėra, o toliau į jūrą plaukti negalima, darosi visiškai riesta. Pasak S. Žulkaus, Šventosios, Palangos, Kunigiškių žvejams tokios problemos nėra, nes 20 m gylis yra plaukiant maždaug dešimt kilometrų nuo kranto. O V. Butavičiui nepasisekė, nes jam teko tas žvejybos baras, kur 20 m gylis yra tik keli kilometrai nuo kranto.

Paklaustas, kam prireikė 20 m izobatės, V. Petkus atsakė: "Todėl, kad mes viena ranka imdami ES milijonus už laivų nurašymą į metalo laužą ir jų žvejybos Baltijos jūroje nutraukimą, kita ranka nedidintume šios jūros žvejybos laivų pajėgumo Atlanto vandenyno laivų sąskaita, ką norėjo padaryti bendrovė "Liekų ragas" su laivu "Leona". Todėl įvesta laivų segmentacija: jie suskirstyti į priekrantės, Baltijos jūros ir Atlanto vandenyno laivus. Viso to reikia tam, kad nebūtų lakstoma iš vieno segmento į kitą. Nuo 1992 m. žvejai yra susiskirstę savo noru. Priekrantininkai yra išsireikalavę, kad į jų zoną nelįstų žvejybos traleriai. Todėl ir buvo įvesta izobatė."

Lįsdavo į kaimyno barą

Pasak V. Butavičiaus, prieš porą mėnesių įvedus naują žvejybos barų paskirstymą 5 įmonės liko be menkių, nes jų baruose nėra. Žvejams sudarytos nevienodos sąlygos, nes į pietus nuo jūros vartų turintieji barus į jūrą gali plaukti tik 2 km, o toliau gylis jau viršija 20 m, o šiaurinėje dalyje gali daugiau plaukti.

V. Petkaus teigimu, barų skirstymo tvarka nėra keista. Barai buvo suskirstyti palei kranto liniją, siauriausias - 200 m, plačiausias - 800 m. Kadangi atsirado gudruolių, kurie pradėjo mesti tinklus įstrižai baro, teko įvesti antrus du taškus jūroje, kad baras būtų įrėmintas keturiais taškais, idant iš savo baro nebūtų lendama į kaimyno. V. Petkus sako gavęs dešimtis priekrantės žvejų skundų dėl to, kad lendama į svetimus barus.

Pasak Žvejybos Baltijos jūroje departamento vadovo, ir anksčiau buvo tie patys barai, žvejai žvejojo 15 metų, problemų nekilo. Dabar jie perka galingesnius laivus ir nori išsireikalauti palankesnių sąlygų.

"Pasitrauks su blusomis"

V. Butavičius nepatenkintas ir nustatyta formule, pagal kurią turi būti apskaičiuojama kompensacija priekrantės žvejams, pasitraukiantiems iš šio verslo. V. Petkaus teigimu, dėl to jis jau pasiskundė Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkui Broniui Paužai. Šiuo klausimu jau aiškintasi ne kartą. B. Pauža įsitikino, kad formulė yra teisinga.

Kompensacijos apskaičiavimo formulę parengė Lietuvos agrarinis institutas. Buvo sudaryta lentelė pagal įmonių pajamas, kurios yra nuo 5 tūkst. Lt iki 80 tūkst. ir daugiau. Vis dėlto nuspręsta prioritetą teikti norintiems išeiti iš verslo smulkiesiems žvejams, tiems, kurie turi mažas valteles, nes jie gauna labai mažas pajamas.

Kompensacijai apskaičiuoti imamos įmonės trejų metų vidutinės pajamos ir pridedami 85 tūkst. Lt, t. y. suma, kuria kompensuoja žvejui už žvejybos įrankius. Mat jų įrankiai yra panašūs savo kokybe ir beveik visi jų turi tiek pat. "Priekrantės žvejys, pasitraukdamas iš verslo, išeina su visomis savo blusomis", - juokauja V. Petkus. Anot jo, viena įmonė gautų apie 100-150 tūkst. Lt kompensacijos. Kitiems žvejams ši formulė nepatiko, nes jie nori išeidami iš verslo gauti 300 tūkst. Lt. Pavyzdžiui, V. Butavičius, įsigijęs laivą už 50 tūkst. Lt, nori gauti didesnę kompensaciją. Tačiau kyla klausimas, kodėl žmogus, norėdamas išeiti iš verslo, įsigijo laivą?

Gaudo menkes su ikrais

V. Butavičius mano, kad departamentas, sudarydamas nepalankias sąlygas priekrantės žvejams, nori jiems skirtus menkių sugavimo limitus atiduoti atviroje Baltijos jūroje žvejojantiems didesniems laivams ir neskatina selektyvios žvejybos metodo, kurį rekomenduoja ES. Jo paties ir dar keli priekrantės žvejų laivai žvejoja ūdomis, o ne tinklais ar tralais.

Su tuo, kad laivai, žvejojantys ūdomis, gamtosauginiu atžvilgiu yra geresni už gaudančius tralais, sutinka ir V. Petkus. Mat menkės yra dugninės žuvys, o tralas gadina jūros dugną. Be to, priekrantės žvejai visais laikais žvejojo ūdomis. Jos nebrangios, bet reikalauja daug darbo rankų.

Pasak V. Butavičiaus, menkės neršia birželio pabaigoje, liepos pradžioje. Jų žvejybos draudimo laikotarpis prasidės tik birželio 15 d., o Baltijos jūros žvejai jau išnaudojo jiems paskirstytų menkių kvotas, vadinasi, gaudė su ikrais. Laivams, žvejojantiems tralais, esą apsimoka gaudyti menkes su ikrais, kai jos būriuojasi.

V. Petkaus teigimu, šiai dienai menkių kvota yra išnaudota 80 proc., pernai iki ilgojo draudimo žvejoti - 73 proc. Šiemet geriau menkė ėjo.

Pasak jo, vadovaujantis ES reglamentu menkes draudžiama žvejoti nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d., be to, kiekviena valstybė narė turi mažinti žvejybos pastangas savo nuožiūra, t. y. turėti savo grafiką, kada nežvejos. Lietuvoje tai daroma per poilsio dienas, prieš Naujuosius metus, per Velykas.

Departamento vadovas sutinka su tuo, kad šiuo metu menkės ruošiasi nerštui. Tačiau, pasak jo, taip žvejojama visoje Baltijos jūroje, ir kitų šalių žvejai taip daro. "Visi draudimai vykdomi tam, kad būtų didinama populiacija. Mes atsižvelgiame į mokslininkų rekomendacijas. Jeigu jie leidžia taip žvejoti, negi vienas V. Butavičius žino, kaip yra geriausia?" - piktinosi departamento vadovas.

"Nepatinka - nedirbk"

Šiomis dienomis pasirodė žemės ūkio ministrės įsakymas dėl atnaujintos ir sustiprintos kvotų skirstymo komisijos, kurios pirmininkas bus ministerijos sekretorius Kazys Sivickis. V. Petkaus teigimu, problemų ir dėl kvotų skirstymo, ir V. Butavičiaus keliamų klausimų ir kitų yra apsčiai. Jis ketina rekomenduoti K. Sivickiui surengti išplėstinį komisijos posėdį, į kurį bus sukviesti visi asociacijų vadovai. "Vieną kartą turi būti padarytas galas tai netvarkai. Tvarka yra, bet kiekvienas nori turėti asmeninę. Šito nebus. Negalima leisti gyventi kitų sąskaita vien dėl to, kad atsiranda įžūlių žmonių. Nepatinka tvarka tame sektoriuje, nedirbk", - sako Žvejybos Baltijos jūroje departamento vadovas, bandantis neprarasti kantrybės.

Gegužės pabaigoje premjeras Gediminas Kirkilas nusprendė sudaryti darbo grupę žvejybos strategijai parengti. Jo surengtame pasitarime kalbėta ir apie galimybes Baltijos priekrantes atiduoti žvejams mėgėjams.

Dalia BIKAUSKAITĖ