Profsąjunga neturi duomenų apie susidorojimą su darbuotojais

Bendrovėse

Lietuvos jūrininkų sąjungos LISCO skyriaus profsąjungos vadovas Algis Mikalajūnas neneigia, kad pernai AB "LISCO Baltic Service" (LBS) buvo iškilusi moterų problema. Mažinant etatus atleista 18 moterų. Tačiau jis netiki tuo, kad LBS administracija galėtų specialiai nuspręsti susidoroti su kokiu nors darbuotoju, o juo labiau eiliniu jūreiviu.

LISCO profsąjunga išsilaiko iš nario mokesčių ir finansiškai nuo darbdavio yra visiškai nepriklausoma. A. Mikalajūnas nebedirba LBS. Tik tokiu atveju, jeigu jis būtų nebeišrinktas pirmininku, turėtų būti grąžintas į senąsias pareigas LBS. Tačiau tai jam negresia, nes jis eis į pensiją. Taigi profsąjungos pirmininkas nėra suinteresuotas besąlygiškai ginti darbdavį.

A. Mikalajūnas mano, kad daugeliu konfliktinių atvejų nebūna taip, kad būtų kalta vien tik administracija. Nei bendrovės generalinis direktorius, nei kiti administracijos darbuotojai eilinių jūreivių netgi nepažįsta. Profsąjungos pirmininkas teigia, jog LBS dar daug yra likę senojo palikimo iš sovietmečio - ne visada darbuotojas nori dirbti, bet visada nori uždirbti.

Pasak jo, ir administracija, ir kapitonai skundžiasi, kad yra darbuotojų, tinginčių dirbti, mėgstančių išgerti. Jo manymu, dabar, kai yra tiek daug bedarbių, leisti sau darbe išgerti ar tingėti nebegalima. Tokiu atveju profsąjunga tikrai neapgins.

Profsąjungos sutikimo nebereikia

A. Mikalajūno teigimu, LBS administracija nenori, kad darbuotojai skųstųsi profsąjungai. Tačiau, kad žmonės, einantys į profsąjungą, yra sekami, kad koridoriuose tuo tikslu įrengtos kameros, yra tik juokingos kalbos. Profsąjungos pirmininkui paprašius kokių nors dokumentų, administracija nieko neslepia. Jo teigimu, ne visada į profsąjungą besikreipiantys darbuotojai būna teisūs. Kartais jie būna tiesiog neinformuoti.

Beje, nuo šių metų sausio 1 d. pradėjus galioti Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, daug kas pasikeitė. Pavyzdžiui, atleidžiant iš darbo darbuotoją administracijai nebereikia profsąjungos sutikimo.

Paklaustas, ar LBS yra laikomasi Lietuvos įstatymų, profsąjungos pirmininkas atsakė, jog taip turėtų būti, taip tvirtina LBS juristai, su kuriais jam teko ne kartą susitikti.

Sumažėjus darbuotojų padidėjo atlyginimas

Pernai buvo pasirašyta LBS kolektyvinė sutartis. Nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. buvo pradėtas įgyvendinti pirmas naujos darbo apmokėjimo sistemos etapas. Tada keltų jūrininkų darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 30 procentų. Tačiau kai kuriuos žmones teko atleisti iš darbo. Pavyzdžiui, buvo 34 įgulos nariai, liko 29.

Trampiniuose laivuose sumažėjus įguloms iki 12-13 žmonių, bufetininkės tapo nebereikalingos. Taigi ir jos, ir kai kurie jūreiviai, ir keltų aptarnaujančio personalo darbuotojai buvo atleisti iš darbo.

Kiekviename kelte vidutiniškai sumažėjo 2,5 etato, kuriuos užėmė moterys. Pernai buvo atleista iš darbo 18 moterų. Pasak A. Mikalajūno, pirmiausia buvo atleistos tos, kurios neturėjo jokios specialybės, nemokėjo lietuvių kalbos. Beje, LBS laivuose nebeliko ir tokių etatų kaip virėjo padėjėjas. Profsąjunga negali nurodyti administracijai, kiek laive turi būti virėjų. Ji gali kontroliuoti, kad nebūtų viršijamas įgulos nario darbo laikas.

Profsąjungos pirmininko teigimu, kai naikinami etatai, nieko kito nebelieka, kaip tik su tuo sutaikyti.

Kapitonui teisę suteikia įstatymas

Pagal Lietuvos prekybos laivybos įstatymą laivo kapitonas turi teisę rinktis įgulą. Be jo sutikimo į laivą negali būti paskirtas nė vienas įgulos narys. Kai buvo nuspręsta mažinti įgulas, kapitonams buvo leista spęsti, kurie žmonės jiems reikalingi, kurie - ne.

Tačiau garantuoti, kad visi kapitonai elgėsi sąžiningai, tai yra nepasiliko tik savųjų, profsąjungos lyderis sakė negalįs. Pasak jo, nors ir sunkiai įrodomas, tačiau egzistuoja savotiškas kapitonų solidarumas - vienas neėmė kokios nors moters į laivą, neims ir kitas. Jis neatmeta pačios seksualinio priekabiavimo prie moterų laivuose galimybės, tačiau sako, kad tokio skundos profsąjunga nėra gavusi.

Tam tikra kolizija šioje srityje, kai kapitonas laive yra vienvaldys, kai jam prieštarauti negalima, A. Mikalajūno manymu, galima. Tačiau ir kapitonas privalo laikytis įstatymų, ir visa atsakomybė tenka jam. Vis dėlto profsąjungos pirmininkas linkęs manyti, kad daugelis kapitonų priėmė objektyvius sprendimus.

Reginos Skirmontienės, dirbusios LBS kelte "Vilnius" virėjo padėjėja, kurios istorija buvo spausdinama "Vakarų eksprese", A. Mikalajūno teigimu, kapitonas nebeįtraukė į laivo įgulos sąrašą.

Pasak profsąjungos pirmininko, jeigu kapitonas pagal jam duotą įstatymo teisę atsisakė virėjo padėjėjos, nieko negali padaryti ir profsąjunga.

Atsisakyta nereikalingų darbų

Taigi LBS atlyginimai padidėjo sumažinus žmonių skaičius. Buvo atsisakyta tokių darbų laivuose, kurie buvo daromi tik todėl, kad juose dirbo daug žmonių. Taigi įvedus naują tvarką dabar keltai valomi ne jiems plaukiant jūra, o atplaukus į uostą. Kai keltas stovi Klaipėdoje, ateina kranto brigada ir dirba.

Prieš trisdešimt metų laivuose buvo valomos ir įgulos narių kajutės, netgi bocmano. Toks darbas buvo priskiriamas kokiam nors įgulos nariui. Beje, kelte "Klaipėda" sena tvarka buvo išlikusi iki šių dienų, buvo valoma bocmano kajutė. Profsąjungos lyderis juokauja sakydamas, kad tai buvęs iškrypimas. Dabar visi įgulos nariai patys valosi savo kajutes, net kapitonas.

"Rezervininkai" privalo būti darbe

LBS darbuotojai, kuriems nėra darbo laivuose būna paskiriami laikinai į rezervą. Pagal darbo sutarties įstatymą rezervas yra traktuojamas kaip prastova ne dėl darbuotojo kaltės.

Profsąjungos pirmininkas sako, jog, jeigu anksčiau nebuvo būtina ateiti į darbovietę, į LBS administracinį pastatą, buvo galima laukti ir namuose, arba reikėdavo ateiti tik vienai valandai, tai dabar, nuo šių metų sausio 1 d. pradėjus galioti naujam Darbo kodeksui, tokio dalyko nebėra.

Vadinamajame rezerve esančiam LBS darbuotojui mokamas atlyginimas, sudarantis du trečdalius buvusio jo vidutinio atlyginimo. Nors jis nieko nedirba, tačiau ateiti į darbą pagal dabartinius reikalavimus privalo. Paklaustas, kur reikia būti darbuotojui, profsąjungos lyderis atsakė "Čia kažkur prie kadrų skyriaus. Tik darbdavys, darbo inspektorius gali atleisti darbuotoją, pasakyti, kad eitų namo".

Darbo kodekse numatyta, jog darbuotojui už kiekvieną prastovos valandą mokamas ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalus atlyginimas. Taigi, nepaisant to, koks būtų jo atlyginimas iki prastovos ir kiek sudarytų tie du trečdaliai, tačiau darbuotojas turi gauti ne mažiau kaip 450 Lt.

Jeigu darbuotojas būdamas rezerve raštiškai atsisako pasiūlyto kito darbo, tokiu atveju jam mokama ne mažiau kaip 30 procentų jo buvusio atlyginimo.

A. Mikalajūno žiniomis, jeigu darbo inspektorius pasakė būti namie ir laukti skambučio, tai dėl to jokių konfliktų vėliau nekyla. Profsąjungos lyderis abejoja, jog pasakius laukti skambučio namuose, paskui darbuotojas galėtų būti apkaltintas padaręs pravaikštą. Bent jau į profsąjungą dėl šios priežasties nėra niekas kreipęsis. Pasak jo, klaidinti žmones inspektoriui nėra tikslo. R. Skirmontienės atveju, A. Mikalajūno manymu, buvęs sugedusio telefono efektas - kažkas kažko nesupratęs.

Paklaustas, kas nustato, kad žmogus tikrai padarė pravaikštą, A. Mikalajūnas atsakė: "Pagal darbo apskaitos tvarką visi darbuotojai turi būti tabeliuojami kiekvieną dieną. Anksčiau jūreiviams to nereikėdavo, tačiau dabar kadrų inspektoriai turi visiems pildyti tabelius".

Sirgti galima saikingai

A. Mikalajūno teigimu, be reikalo iškilus kokiam nors ginčui darbuotojai nesikreipia į profsąjunga, kuri galėtų juos tinkamai informuoti. Šiuo metu keletui žmonių profsąjunga bando padėti, tarpninkauja sprendžiant jų problemas.

Vienas žmogus kreipėsi į profsąjungą, kad jo nesiunčia dirbti į laivą. Pardėjus aiškintis, paaiškėjo, kad jis nenori eiti dirbti į laivą, į kurį yra siunčiamas. Šiuo metu keltuose visos jūreivių vietos užimtos, nėra nė vieno nusikaltusio, tad nėra kaip jo įdarbinti kelte.

Pradėjus aiškintis kitos moters, kuri sako neskiriama dirbti į laivą, problemą paaiškėjo, kad ji rezerve taip ilgai yra todėl, kad jau 5 mėnesius turi nedarbingumo pažymėjimą. Jai patarta esant galimybei atsisakyti nedarbingumo pažymėjimo, kad inspektorius negalėtų tvirtinti, jog ji negalinti dirbti ir apskritai nesirodanti darbe.

Beje, reikėtų žinoti, kad pagal bendras normas nedarbingumo pažymėjimą galima turėti arba 140 dienų per metus, arba 120 dienų iš eilės. Priešingu atveju darbdavys gali atleisti žmogų iš darbo kaip negalinti dirbti. Profsąjungos pirmininko teigimu, jeigu žmogus pusę laiko nedirba, nė vienas darbdavys jo nelaikys darbe.

Parduotuvėse vagiama

Dėl neva keltų parduotuvėse esančios netvarkos niekas profsąjungai nesiskundė. Tačiau apie tai, kad parduotuvėse dingsta prekės - kvepalai, gėrimų buteliai girdėjo ir profsąjungos lyderis, tačiau tie nuostoliai nesą tūkstančių litų vertės. Profsąjungos pirmininkas sako, jog bet kam duoti raktus nuo konteinerio su prekėmis nereikėtų.

A. Mikalajūnas sako, jog prie 40 metų, laivuose sandėliukai apskritai nebuvo saugomi, ir niekas nedingdavo. Kiekvienas įgulos narys užrašydavo į sąsiuvinį kiek ir ko jis pasiėmė. Visus metus laive gyvendama įgula tapdavo sava, tad tokių problemų nekildavo.

Inspekcija darbo ginčų nesprendžia

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininko Arūno Džiugo teigimu, masiškai LBS darbuotojai į inspekciją nesikreipia. Beje, dėl neteisėto atleidimo iš darbo žmonės turi kreiptis ne į inspekciją, o į teismą.

Darbo inspekcijos inspektorė darbo teisės klausimais Galina Morozova sakė, jog šiemet inspekcija gavo tik dviejų LBS darbuotojų skundus dėl neteisėtų prastovų. Vienas skundas buvęs balandžio, kitas - birželio mėnesį.

Abi moterys atsidūrė LBS rezerve, joms mokama kaip už prastovas ne dėl darbuotojų kaltės, t. y. du trečdaliai vidurinio darbo užmokesčio. Kilo klausimas, kodėl jos buvo nukreiptos į rezervą. G. Morozova teigia negalinti pasakyti ar teisėtai, ar ne joms neduodama darbo, o mokama kaip už prastovas. Darbo inspekcijoje darbo ginčai nenagrinėjami. Tuo turi užsiimti kiekvienoje įmonėje sudaryta Darbo ginčų komisija. Jos sudarymo tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas. Ši komisija turi būti sudaryta iš darbuotojų, kurie išrenkami susirinkime ar konferencijoje, ir darbdavio atstovų, kurie skiriami darbdavio įsakymu.

Kadangi LBS Darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta tuo metu, kai buvo gauti skundai, inspektorė pareikalavo, kad šioje įmonėje iki rugpjūčio 5 d. būtų sudaryta tokia komisija ir tai buvo padaryta. Tad abi moterys turėjusios kreiptis į komisiją.

Inspektorės teigimu, ir tokiu atveju, jeigu laivų kapitonai atsisako priimti į laivą dirbti vieną ar kitą darbuotoją, Darbo ginčų komisijoje jie turi pateikti argumentus.

Beje, atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu gali vienintelė institucija - teismas. Kilus ginčams po to, kai darbuotojas jau atleistas iš darbo, jie nagrinėjami teisme, o visi darbo ginčai, kol darbuotojas neatleistas, išskyrus perkėkimą į kitą darbą, sprendžiami Darbo ginčų komisijoje.  

Dalia BIKAUSKAITĖ