Diskusijos dėl Klaipėdos uoste nustatyto 1,5 m klirenso (prošvaisa) verda jau keletą metų. Verslininkai spaudžia KVJUD sumažinti paliekamą atsargą tarp dugno ir laivo kylio, kad uostas galėtų priimti didesnius laivus. Kituose Europos uostuose esą įprasta, jog klirensas neviršija vieno metro. Apskaičiuota, kad "Panamax" tipo laive papildomi 10 centimetrų grimzlės leidžia pakrauti apie 1 000 tonų krovinio. Tai 30-40 tūkst. Lt negautų pajamų nuo vieno laivo.
Viename didžiausių Europos uostų Antverpene apsilankę Uosto direkcijos kapitono pavaduotojas Adomas Alekna ir laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė" technikos vadovas Gintaras Sadauskis įsitikino, kad vieno metro prošvaisą nustatę belgai turi galimybę operatyviai reaguoti į menkiausią dugno užnešimą ir jį staigiai pašalinti. Antverpeno uosto administracija turi savo žemsiurbę, kuri yra pasirengusi bet kuriuo metu plaukti į bet kurią uosto vietą ir pašalinti susidariusius nelygumus.
"Klaipėdos uostas yra specifinis, pro jį prateka didžiausios Lietuvos upės Nemuno srovės atnešti nešmenys. Todėl laivybos kanalas dažnai užnešamas. Tad kol neturime savo žemsiurbės, tol galios 1,5 metro klirensas", - "Vakarų ekspresui" sakė E. Gentvilas.
Jis priminė, kad Uosto direkcija planuoja įsigyti žemsiurbę po kelerių metų.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą