Užpernai į kelionę aplink pasaulį jachta "Ragainė II" leidęsis kintiškis buriuotojas Andrius Varnas su komanda - dukra Rasa ir jos draugu baksu Egoi - vis arčiau Klaipėdos. Keliautojai po "Viduržemio jūros ciklono pamokos" pasiekė Kretos salą.
Plačiau apie tai - naujausiame A. Varno laiške (kalba netaisyta):
"Sveiki
dar viena jūra, šį kartą Viduržiemio jūra, bus įrašyta į "Ragainės II“ žurnalą. Ir man, ir Rasai su Egoi vėl reikia pradėti pratintis prie buriavimo jūromis. Prie vandenynų ir ten vyraujančių pasatinių vėjų jau buvome pripratę. Čia, gi, Viduržiemio jūroje, galioja jau kiti jų dėsniai, nors mes taip pasiilgstame stabilių pavėjinių pasatinių vėjų.
Išplaukus iš Suenco kanalo, silpno vėjo pagalba buriavome link Kretos salos. Buvome jau nuplaukę virs 200 mylių, panašiai buvo ir likę iki Kretos, kuomet prasidėjo "Viduržemio jūros ciklono pamoka mums“. Tai buvo klasikinis ciklonas, tiesiog kaip pamokoje.
Nuo pat ryto pradėjo kristi atmosferinis slėgis. Iš pradžių labai iš lėto, už kelių valandų barometro rodyklė pradėjo leistis žemyn tiesiog akyse. Keli maži paukščiukai, kurie dabar skrenda į šiaurę, pradėjo tūpti ant jachtos ir slėptis. Vėjas nurimo, tik liko chaotiškos bangos iš visų pusių. Ką gi, nėra vėjo, tad užsivedėm senuką VOLVO Penta ir plaukiam iš lėto ir ruošiamės ateinančiam stipriam vėjui. Nuo denio nuėmėm visas nereikalingas bures, geriau pritvirtinom bomus ir mūsų dinghy, išsitraukėm nenaudotą jau kokius 5 metus štorminį stakselį 7 m2, prisegėm jį prie vidinio stago, gerai aprišome ant giko grotą, na, ir žiūrim, kas čia bus. Rasa dar užklausė per raciją praplaukiančio didžiulio konteinervežio orų prognozės: jos nelinksmos, vakare pūs virš 30 mzg. siaurės vakarų vėjas mums į ragus. Na, ne taip jau daug Ragainei. Kažkaip net nepastebėjome, kuomet staigiai atšalo, dar žvilgtelėjau į barometrą, slėgis per 5 valandas nukrito 16 padalų gyvsidabrio stulpelio ir liko tik 752 mm. Nieko sau....
Na ir užpūtė - net variklis nesugebėjo pastatyti jachtos prieš vėją. Raketos greičiu nubėgau ant jachtos priekio, atrišau štorminį stakselį ir pasikėliau jį. Po to pritraukėm maksimaliai pavėjinį štorm stakselio sotą ir susukom rumpelį į vėją ir gerai jį užfiksavom (pririšom). Jachta pradėjo judėti į vėją dešiniu halsu 60 -70 laipsniu, ateinančios bangos bandydavo nustumti pavėjui, bet vairas vėl atstatydavo į vėją. Toks dreifavimas su vienu štorminiu stakseliu buvo jau mano išbandytas prieš 10 metų, kuomet su sūnum ir dukra bei jos draugais grįžinėjom iš Talino namo. Tuomet štormas mus užklupo netoli Povilostos. Na, o čia pirmasis vėjo frontas ir jo stiprumas siekė virs 60 mzg., vėjas plėšė bangų viršūnes ir virš jūros susiformavo migla: matomumo jokio. Gerai, kad turim radarą, tai bent jo ekrane matai situaciją aplinkui - ar nėra laivų. Šis pirmas vėjo frontas už kelių valandų sumažėjo iki 40 ar 45 mzg. ir viskas stabilizavosi. Jachta, dėka štorm stakselio ir susukto į vėją rumpelio stengiasi kuo daugiau plaukti į vėją, gi vėjas ir bangos ją atmeta atgal. Pasitikrinam GPS‘o parodymus. Žiūrim padėtį jūrlapyje ir matom, jog mes iš lėto dreifuojam atgal, 1,0 - 1,5 mzg. greičiu. Na bet užtat saugiai ir ganėtinai komfortiškai jaučiamės: elektros turim sočiai, vėjo generatorius gamina elektrą, galim rašyti laiškus, žiūrėti DVD per kompiuterį. Taip ir praleidom dvi paras dreifuodami, kolei šis ciklonas nuūžė rytų kryptimi. Viso nudreifavome atgal apie 40 jm. per nepilnas dvi paras. Tokia kaina saugaus dreifavimo per štormą, prieš vėją su štorminiu stakseliu.
Aišku, labai gerai, kuomet mes turėjom saugią ir didelę akvatoriją dreifavimui - virs 200 mylių iki kranto. Būtų buvę kur kas sudėtingiau, jeigu krantas būtų netoliese....
Audra baigėsi. Vėl pasikėlėme darbines bures ir nuburiavome į Kretos siaurinę pakrantę. Pasirinkome Adios Nikolaos miestelį ir į jo uostą įplaukėm. Viso nuo port Said (Egypt) nuplaukėm 450 j.m., ir tam prireikė net 6 parų. Išlipus į nuostabų, Venecijos laikų Adios Nikolaos uostą Kretoje visi gavom nedideli kultūrinį šoką: Kretoje tvarka, nėra šiukšlių, niekas nešūkauja, nesigirdi musulmonu maldų iš mečečių, nėra apiplyšusių ir išmaldą prašančių vaikų, žmonės ramus, šypsosi - vakarų civilizacija. Mes, gi, praktiškai virš pusę metų praleidome musulmoniškuose kraštuose. Dauguma iš jų (Sudanas, Jemenas, iš dalies Malaizija) yra ekstremaliai neturtingos šalys, ir jau mums atrodė, kad ir visas likęs pasaulis toks.
Dabar pratinamės grįžti į Vakarų civilizaciją ir susipažįstame su Kreta. Aišku, po ciklono pamokos, kur kas įdėmiau sekame orų prognozę. Po Kretos plauksime ar į Siciliją ar į Maltą - nuspręsim pakeliui. Po to, vėl Afrika, Tunisas. Bet apie tai sekančiuose užrašuose
Linkėjimai Visiems
Andrius
Rethimnon, Kreta
LATITUDE: 35-22.12N
LONGITUDE: 024-28.93E
RagainėII"
ve.lt inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą