„Žvejai vargsta norėdami iškrauti ir pakrauti laimikį, nes jiems tenka iki juosmens bristi į vandenį. Būtų tikslinga toje vietoje pastatyti maždaug 100 metrų ilgio medinį tiltą, prie kurio galėtų laikinai švartuotis žūklautojai. Kartu toks pirsas galėtų tapti puikia atrakcija poilsiautojams, norintiems pasigrožėti jūra, saulėlydžiu“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino PRP direktorius Darius Nicius.
Esą panašių tiltelių yra Latvijoje.
Tikėsis finansavimo
Netoli etnografinių, arčiausiai jūros esančių Karklės kaimo kapinių pernai už 40 tūkst. eurų, skirtų iš Aplinkos ministerijos investicinių fondų, buvo įrengtas slipas žvejams. Taip pavyko bent iš dalies išspręsti privažiavimo prie jūros ir laivelių nuleidimo į vandenį problemą. Anksčiau automobilių priekabų ratai klimpdavo smėlyje, todėl ne bet kokia mašina žvejai galėdavo pasiekti vandenį ir nuleisti laivelį į Baltiją. Norėdami išplaukti žvejoti į jūrą, jie būdavo priversti važiuoti arba į Klaipėdos uostą, arba į Šventąją. Tačiau vien slipo, D. Niciaus teigimu, žūklautojams nepakanka.
„Kai žvejai grįžta iš jūros, jiems tenka dėžes su laimikiu iškrauti iš laivelių tiesiog vandenyje. Jei žuvų – keli šimtai kilogramų, tai tampa nemenku iššūkiu. Lankėmės Latvijoje, Nicos apylinkėse, ten matėme įrengtus tiltelius. Prie jų švartuojasi valtys, laiveliai, ir žvejams nebereikia bristi į vandenį, nes dėžes žuvų gali iškrauti tiesiai ant tiltelio. Norėtume, jog panašus būtų įrengtas ir Karklėje, prie Cypos žiočių“, – dėstė D. Nicius.
PRP direkcija yra preliminariai suskaičiavusi, kad pastatyti maždaug 100 metrų ilgio, 1,5–2 metrų pločio medinių polių tiltelį (tiesų, be užlenkimo) kainuotų 50–100 tūkst. eurų.
„Šiemet verslinės žvejybos laimikio iškrovimo vietoms įrengti visame pajūryje ŽŪM yra numačiusi skirti apie 2 mln. eurų. Norėtume, kad tas tiltas nedarytų poveikio krantams, būtų pratakios konstrukcijos. Svarstyta statyti net visą žvejų prieplauką, uostelį Karklėje prie Rikinės upelio, bet šio projekto sąmata – milijonai eurų. Kol kas būtų puiku turėti kuklesnį objektą. Naudą jaustų ne tik žvejai, bet ir poilsiautojai, patys karkliškiai. Jie galėtų pasivaikščioti tiltu. Tai būtų nauja atrakcija“, – tikino PRP vadovas.
Karklės žvejys Taurūnas Areškevičius „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad tiesus, be užlenkimo tiltas – bevertis. „Pajūryje labai dažnai pučia vakarų, šiaurės vakarų vėjas, todėl reikia tokio tilto, kuris atliktų ir bangolaužio funkciją, kitaip tariant, užlenkto. Tik tuomet bangos nedaužytų valčių. Dabar visi žvejai vargsta. Aš turiu traktorių, kuriuo ištempiu į krantą laivelį, o kiti žvejai brenda į jūrą, neša sunkias dėžes per vandenį. Pirsas mums labai reikalingas“, – kalbėjo T. Areškevičius.
Vieta romantikams
Klaipėdos rajono turizmo ir informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Karklei būtina plėtoti infrastruktūrą.
„Jei yra ambicijų siekti kurortinės vietovės statuso, bet koks naujas ir žmonėms patrauklus objektas būtų naudingas, – svarstė ji. – Šis jaukus kaimelis turi stebinti. Idėja statyti jūrinį tiltą, be abejo, gera. Juk, pavyzdžiui, Palangos tiltas visada sulaukia daugybės lankytojų, yra vienas šio kurorto traukos taškų. Labai populiarus ir šiaurinis molas Klaipėdoje. Medinis tiltas Karklėje taptų itin mėgstama romantikų vieta. Jis būtų naudingas ir žvejams, ir svečiams.“
Beje, Klaipėdos rajono savivaldybės ambicijos siekti Karklei kurortinės teritorijos statuso pastaruoju metu kiek priblėso. Entuziazmą užgesino ir tam tikri objektyvūs niuansai, susiję su aplinkosaugos reikalavimais, ir vietos gyventojų požiūris. Bet dabar jis ėmė keistis. Esą žmonės suprato, kad turint kurortinės vietovės statusą kur kas lengviau pritraukti valstybės ir Europos Sąjungos investicijų.
Vietiniai iš pradžių teigė nenorintys didelio poilsiautojų antplūdžio, todėl ir tokio statuso jiems nereikia. Tačiau galiausiai gyventojai suvokė: dabar, kai Karklė yra tiesiog kaimelis, jai tenka taikstytis su tuo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės lėšos, tarkime, keliams tiesti, takams, šaligatviams, kitai infrastruktūrai tvarkyti, ribojamos. Be to, jos skiriamos ir kitoms kaimiškosioms vietovėms. Jei Karklė taptų kurortine vietove, dėl lėšų būtų galima kreiptis į Vyriausybę, į europinius fondus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą