Rekomenduojama nustatyti viso uosto sanitarinę zoną

Uosto taryboje

Neseniai vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje išklausyta informacija apie uosto apsauginių sanitarinių zonų nustatymo problemas ir rekomenduota nustatyti bendrą viso uosto sanitarinę zoną.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, kadangi uostas praktiškai yra mieste, iškyla daug problemų nustatant sanitarinių zonų demarkacines linijas.

Sanitarinėje zonoje galioja specialios teritorijos naudojimo taisyklės. Pavyzdžiui, jose negalima statyti gyvenamųjų namų, įkurti laikinojo poilsio vietų, vandenviečių, rekreacinių zonų. Sanitarinės zonos nustatomos mechaniniu būdu arba atsižvelgiant į konkrečią veiklą pagal taršos išmetimą ir triukšmą. Beje, jos yra nustatomos rengiant ir bendruosius, ir specialiuosius, ir detaliuosius teritorijų planus. Daugelio uosto įmonių dokumentuose tokios zonos nustatytos. Tačiau kai kuriais atvejais jas jau reikėtų keisti, nes jos nebeatitinka bendrųjų planų. Pavyzdžiui, pagal bendrąjį planą Švyturio gatvė ir jūrų krovinių kompanijos "Bega" nuomojama teritorija patenka į sanitarinę zoną.

Problemų iškyla, kai sklypas sanitarinėje zonoje perduodamas ar parduodamas naujam šeimininkui, tačiau jis, vaizdžiai tariant, neperima sanitarinės zonos reikalavimų ir ką nori, tą ten stato. Uostininkai pasigenda Klaipėdos apskrities viršininko administracijos specialistų kontrolės šiuo klausimu.

Dar vienas siūlymas - sanitarinės zonos turi būti numatytos ir prie rezervinių uosto teritorijų. Rekomenduojama palikti mažiausiai 100 metrų joms iš anksto, nes kad ir kaip būtų, rezervinėse teritorijose nebus vykdoma su uostu nesusijusi veikla.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Pilipavičius rekomendavo Uosto direkcijai parengti bendrą viso uosto apsauginę sanitarinę zoną.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, bendros viso uosto apsauginės sanitarinės zonos nustatymas pareikalautų labai daug darbo. Jis siūlė kitam uosto tarybos posėdžiui, kuris planuojamas kovą, pateikti apskaičiavimus, kiek toks darbas kainuotų ir kiek užimtų laiko. Yra manančiųjų, kad tas sanitarines zonas, kurios atitiktų visus reikalavimus, būtų galima tiesiog perkelti į bendrą zoną.

Jeigu paaiškėtų, kad viso uosto apsauginės sanitarinės zonos nustatymas būtų didelės apimties projektas, tada jis turėtų būti svarstomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje.

Beje, pasigendama ir aiškių šiuolaikines sąlygas atitinkančių normatyvų, kaip turi būti nustatomos sanitarinės zonos. Sakykime, nustatyta, kad 300 m nuo jūrų uosto yra sanitarinė zona. Tačiau jeigu kurioje nors uosto dalyje yra sandėlis, kuriame sandėliuojami visiškai žmonių sveikatai nekenksmingi kroviniai, galbūt ji gali būti ir 200 metrų ar net dar mažiau.

Uosto taryba nutarė kreiptis į Susisiekimo ministeriją su pasiūlymu, jog ji paprašytų Sveikatos ministerijos parengti tokius normatyvus.

Žodžiu, reikia peržiūrėti sanitarines zonas. Galbūt kai kuriose vietose joms reikalingas jau didesnis atstumas nuo objekto, o kitose - mažesnis.

Valentinas UBAS