Grįžtant prie temos
Šiemet sukanka 10 metų, kai pradėta kalbėti apie dvišalės Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties dėl laivybos Kuršių mariose pasirašymą. Kaliningradiečiai mano, kad ji gali būti pasirašyta kitais metais, tačiau abejoja, ar pasienio kontrolės punktas Rybačyje (Rasytėje) yra reikalingas.
Pernai žadėta sutartį pasirašyti šiemet, šiemet žadama tai padaryti kitąmet. Tikėtasi, kad pernai lapkritį Palangoje vykusio ketvirtojo Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos posėdžio metu Lietuvos susisiekimo ir Rusijos transporto ministerijų atstovai pasirašys susitarimą dėl laivybos Kuršių mariose. Tačiau jis nebuvo pasirašytas. Manyta, jog tam įtakos turėjo Lietuvos teritorijoje nukritęs rusų naikintuvas.
Viltasi, kad bent jau šiemet iki laivybos sezono pradžios tokia sutartis bus pasirašyta ir bus atidarytas pasienio kontrolės punktas Rybačyje. Jo atidarymas yra įtrauktas į minėto susitarimo projektą ir yra fiksuotas sutartyje. Jį atidarius prasidėtų aktyvi laivyba Kuršių mariose. Dabar Rusijai priklausančioje marių dalyje laivai su užsienio vėliavomis plaukioti negali. Tačiau ir šiemet reikalai neišjudėjo iš mirties taško.
Šiemet spalį Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vyriausybės Infrastruktūros plėtojimo ministerijos Transporto komplekso ir kelių ūkio vystymo departamento viršininkas Nikolajus Riabička Lietuvos žurnalistams sakė, jog šis klausimas sprendžiamas ir sutartis su Lietuva dėl laivybos Kuršių mariose galinti būti pasirašyta kitais metais. Jo teigimu, tai, kad jos pasirašymą sutrukdė naikintuvas, esą tik gandai.
Srityje daug punktų
Pasak N. Riabičkos, šio klausimo sprendimas iš esmės priklauso nuo federalinės valdžios. Rybačyje jau yra skirtas sklypas kontrolės punktui. Tačiau dar tebevyksta diskusijos, kas aptarnaus farvaterį ir t. t., bet reikalai esą po truputį juda į priekį. Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) TACIS programą Rybačyje šiemet spalio pradžioje pastatyta plaukiojančioji prieplauka.
N. Riabičkos teigimu, pasienyje vykstanti nelegali prekyba trukdo sutvarkyti visus kontrolės postus. Anot jo, Kaliningrado srityje jau yra 25 sausumos, geležinkelio, oro ir jūrų kontrolės punktai. Visus juos aptarnauti yra sunku, iškyla nemaža finansavimo problema.
Beje, ir lenkų, turėjusių išskirtinę teisę, šiemet Rusijos vandenyse laivyba buvo nutraukta. Pasak N. Riabičkos, derybos su lenkais turėjo vykti šiemet lapkritį.
Baltijsko miesto meras Fiodoras Jaroševičius apgailestauja, jog politikai nesupranta, kad laivybos Kuršių mariose plėtojimas būtų naudingas tiek Lietuvos, tiek Kaliningrado srities verslininkams. Pasak jo, blogai, kad Kaliningrado srityje, kaip ir visoje Rusijoje, neatsikratoma spygliuotosios vielos, turint omenyje ir ribotą užsieniečių patekimą į Baltijsko uostą, kai tuo tarpu Europoje jau bevizis režimas.
Reikia postūmio
Federalinės valstybinės įmonės "Rosmorport" Kaliningrado filialo direktoriaus pavaduotojo Anatolijaus Demenoko teigimu, kontrolės punktas Rybačyje yra, bet jis neįrengtas, nesutvarkyta jo infrastruktūra. Tam, kad jis būtų pradėtas rengti, reikia postūmio. Būtina įsitikinti, kad yra norinčiųjų juo naudotis. "Pirma turi būti įrodytas poreikis, o ne priešingai, kaip dažniausiai Rusijoje būna",- sakė A. Demenokas.
Dalyvauja PORT-NET projekte
A. Demenoko teigimu, "Rosmorport" Kaliningrado filialo direkcija yra pasirengusi pradėti įgyvendinti ES geros kaimynystės multimodalinio transporto struktūros PORT-NET programos projektą dėl Klaipėdos, Kaliningrado, Elblongo, Baltijsko, Hamburgo uostų bendradarbiavimo plėtojant jūrinę kruizinę, o kartu ir jachtų laivybą. Projektui ES skirs daugiau kaip 1 mln. eurų. Pasak A. Demenoko, kaliningradiečiai tikisi gerokai padirbėti įgyvendinant šį projektą.
Reikėtų pasinaudoti ir vidaus vandenimis, kad būtų galima iš Kauno plaukti į Klaipėdą Nemunu, Kuršių mariomis, Deimos, Priegliaus upėmis, Kaliningrado įlanka į Lenkijos, o paskui ir į kitus Europos uostus.
Aidas LAIVINIS
Rašyti komentarą