Rusijos ir Sankt Peterburgo uosto vadovai turi pretenzijų vieni kitiems

Užjūryje

Skaudžiausias Sankt Peterburgo uosto klausimas, keliamas jau septynerius metus, - žemės nuomos terminas - tik 11 mėnesių. Kol kas federalinio uostų įstatymo nėra, o vietinė valdžia ir federalinė bendrovė "Rosmorport" tarpusavyje kovoja už teisę imti nuomos mokesčius.

Naujasis Rusijos premjeras Viktoras Zubkovas aktyviai pradėjo kritikuoti Rusijos uostų ūkį. Bene daugiausia priekaištų jis turėjo didžiojo Sankt Peterburgo uosto vadovybei: uosto ribos iki šiol nepatvirtintos, per trumpas žemės nuomos laikotarpis atbaido investuotojus, uoste - stividorinių kompanijų perteklius. Sakoma, jog Sankt Peterburgo uoste veikia apie 300 bendrovių. Jo atstovai tvirtina, kad realiai dirba tik 30 stividorinių kompanijų.

Uostas privatus

Pernai Sankt Peterburge buvo perkrauta 54 mln. t krovinių, jis į valstybės biudžetą sumokėjo 850 mln. rublių (apie 85 mln. Lt).

Uostą (sovietmečiu vadintą Leningradu) valdo atviroji akcinė bendrovė Sankt Peterburgo jūrų uostas, įkurta Leningrado jūrų prekybos uosto bazėje. Šiai valdančiajai kompanijai priklauso 4 kompanijos, kurios pernai perkrovė 11,8 mln. t krovinių.

Sankt Peterburgo uostas yra privatus. Jo savininkės - trys kompanijos, dvi Danijos ir viena Kipro. Pasak Sankt Peterburgo uosto komercijos direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Mitropovo, iš tikrųjų tai ofšorinės Rusijos kompanijos. 25 proc. akcijų buvo išpirkta iš Sankt Peterburgo valdžios.

Tai senas uostas, įkurtas 1703-iaisiais. Tų metų lapkritį atplaukė pirmas olandų laivas, kurio locmanas buvo pats Rusijos caras Petras Pirmasis. Kadangi uostas yra miesto centre, šiais laikais jame didelis dėmesys skiriamas ekologijai, veikia ekologinė tarnyba, tenka spręsti panašias kaip ir Klaipėdai uosto ir miesto santykių problemas.

Krantinės - valstybės nuosavybė ir yra nuomojamos kompanijų. Valstybė jas turi remontuoti savo lėšomis, tačiau lėšų šiam tikslui skiriama per mažai.

Iš Sankt Peterburgo į Kaliningradą iš keleivių terminalo plaukia vienintelis linijinis laivas "Georg Ots"

Į uostą veda 27 jūrmylių jūrų kanalas, kuriuo gali plaukti 11 m grimzlės 40 m pločio laivai. Nustatytas 0,6-0,7 m klirensas. Planuojama iki 2015 metų pradėti aptarnauti 13 metrų grimzlės laivus.

Pasak Sankt Peterburgo atstovų, kanalas buvo gerai suprojektuotas 19 a., tad yra užnešamas labai nedaug. Maksimalus uoste aptarnaujamų laivų dedveitas - 42 tūkst. t.

Statomi nauji terminalai

Didžiajame uoste krantinių ilgis - 6,5 tūkst. m. Sankt Peterburgo specializacija - švarūs kroviniai ir negiliavandeniai laivai. Kitame Rusijos Primorsko uoste gali būti priimami 14-17 m grimzlės laivai.

15 proc. Sankt Peterburgo krovinių sudaro anglis, tačiau ateityje ketinama ją iškelti iš uosto. Uostininkai tvirtina, kad anglį jie pakeis naudingesniu ir ekologiškesniu kroviniu. Šiame uoste anksčiau buvo kraunama ir mediena, kurios dabar nebeliko.

Kraunami ir sunkiasvoriai kroviniai, sveriantys 300 t ir daugiau, tam tikslui nuomojamas 450 t keliamosios galios kranas.

Per metus kraunama 1,5 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Konteinerių krovos pajėgumo šiame uoste gerokai trūksta ir tai jau tampa nemaža problema. Todėl statomas naujas konteinerių terminalas, kainuosiantis apie 364 mln. JAV dolerių. Be to, Sankt Peterburge per metus ketinama krauti 80 tūkst. automobilių. Beje, statomame Leningrado srityje, Suomijos įlankoje, Ust Lugos uoste automobilių per metus ketinama krauti 300 tūkst.

Konteinerių ir automobilių terminalams reikia atlaisvinti teritoriją, kurioje gyvena žmonės, ir paimti gamybos reikmėms. Uosto administracijos atstovai tikina, kad gyventojai dėl to demonstracijų neketina rengti.

Beje, laivų statyklą iš Vasiljevskio salos žadama iškelti kitur, o saloje bus statomas naujas keleivinis terminalas ir gyvenamieji namai. Kad kruiziniams laivams būtų patogiau įplaukti, ketinama daryti naują priplaukimo kanalą į Vasiljevskio salą. Kaip ir Klaipėdoje, taip ir Sankt Peterburge bandoma ieškoti kompromisų, kad ir uostui, ir žmonėms būtų gera gyventi.

Kruiziniams laivams į šį terminalą reikia plaukti kanalu apie 40 minučių

Smaugė kamščiai

Dėl transporto kamščių Sankt Peterburgo uostui buvo iškilę problemų. Sprendžiant jas teko sudaryti įvažiavimo į uostą grafikus, įrengti autotransporto stovėjimo aikštelę. Ateityje problema turėtų būti išspręsta kitąmet baigus tiesti apvažiavimo apie Sankt Peterburgą magistralę. 2009 metais uoste turėtų atsirasti 55 metrų aukštyje kelias per uostą į Vasiljevskio salą. Beje, kol nebuvo tunelio po įlanka, gyventojai į šią salą patekdavo kateriais.

Septynerius metus uostas laukia, kad pagaliau privačios kompanijos, turinčios terminalus, žemę ir krantines uoste galėtų nuomotis ne 11 mėnesių, o 15-25 metų laikotarpiui. Federalinį uostų įstatymą Rusijos transporto ministerija jau yra parengusi. Kai jis bus priimtas, tada bus aiškesnė situacija.

Sankt Peterburgo uoste yra reikalinga krantinė ir ledlaužiams, kurių abu priklauso valstybei. Kai baigiasi žiemos sezonas, ši krantinė atiduodama ne jūrų uostui, o nedidelėms kompanijoms dirbti. Be to, uostas turi atlaisvinti krantines kruiziniams laivams.

Sankt Peterburgo plakatas, bylojantis apie Rusijos politiką

Valdžia rūpinasi per mažai

"Rosmorport" iš rinkliavų gauti pinigai keliauja į Maskvą, o paskui skirstomi Rusijos uostams, tad Sankt Peterburgui jų tenka ne tiek jau daug. Jo atstovai nepatenkinti, kad Rusijos valdžia visą dėmesį dabar nukreipia į federalinės reikšmės objektą - statomą Ust Lugos uostą. Žinoma, kol šis uostas atsistos ant kojų, praeis dar nemažai laiko, tačiau vėliau jis tikrai taps stipriu konkurentu ir Rusijos, ir Baltijos uostams.

Dabar Sankt Peterburgas konkuruoja ne tik su Kaliningrado, bet ir su Lietuvos, Estijos, Suomijos uostais. Aleksandro Mitropovo teigimu, Sankt Peterburgo vadovybė supranta, kad 2015 bus didelė konkurencija net tik tarp Baltijos uostų, bet ir tarp pačios Rusijos uostų. Tačiau, pasak jo, uostas, kuriam 300 metų, atgal eiti negali, tik pirmyn, užtat planuojama plėsti jo teritoriją.

Kapitonai nenori plaukti

Per sezoną gegužės - spalio mėnesiais kruiziniai laivai į Sankt Peterburgą užsuka 300 kartų. Beje, jie paprastai čia stovi dvi dienas. Švartuojami yra trijose vietose. Be krovos terminalų, dar apsistoja Nevoje prie dviejų prieplaukų ir keleivių bei krovinių terminale - Jūrų stotyje.

Keleivių terminalas Sankt Peterburge, pastatytas 1980 m., turi tris krantines, kurių ilgis - 388 m, prie jų laisvai telpa du laivai.

Kruiziniai laivai į keleivių terminalą, vadinamą Jūrų stotimi, šiemet buvo užsukę 46 kartus. Pasak terminalo viršininko Vadimo Rusino, kadangi norint pasiekti šį terminalą reikia daug manevruoti plaukiant siauru kanalu apie 40 minučių, laivų kapitonai ne itin nori čia plaukti. Reikėtų gilinti farvaterį, kad priplaukimas būtų patogesnis.

Beje, netrukus Vasiljevskio saloje bus pradėtas statyti naujas modernus keleivinis terminalas "Morskoj fasad", išspręsiantis daugelį problemų.

Sankt Peterburgo, vieno gražiausių pasaulio miestų, centre esantis uostas neišvengiamai pasmerktas įvairioms problemoms

Dabartinis keleivių aptarnavimo pastatas Jūrų stotyje, statytas 1980 metais, bus nugriautas. Jau pradėtas statyti šiuolaikinis modernus pastatas, kuriame įsikurs ir viešbučiai, ir pramogų centrai. Naujasis 12 aukštų pastatas turėtų atsirasti 2010 metais. Naujo centro investicijoms naudojamas privatus kapitalas.

Vienas linijinis keltas

Ne sezono metu keleivių ir krovinių terminale vykdomi krovos darbai. V. Rusino teigimu, krantinės terminale apkrautos 70-75 proc.

Šiuo metu iš terminalo kursuoja tik vienas linijinis keltas "Georg Ots", plaukiantis 2,5 paros į Kaliningradą. Per savaitę jis padaro tik du reisus. Grafikas yra nepatogus, keleiviams bilietai gana brangūs - pigiausias - 200 Lt į vieną pusę. Neretai jis gabena tik pusę krovinių, kuriuos galėtų talpinti.

Anksčiau terminale dirbo suomiai, bet dabar jų nebėra, pasitraukė ir kompanija "Tallink". Taigi linijinė laivyba šiame terminale merdi.

Dalia BIKAUSKAITĖ