Seimas uždegė žalią šviesą Kapčiamiesčio poligono steigimui

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, po įstatymo priėmimo bus išsiunčiami pranešimai teritorijoje turto turintiems savininkams. Kompensacijų siūlymus tikimasi pateikti iki kitų metų pradžios, o pinigus pervesti iki 2027-ųjų vidurio.

Pratybas Kapčiamiestyje planuojama pradėti vykdyti nuo 2028 metų, o šaudyklas įrengti iki 2030-ųjų.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ne kartą yra sakęs, jog Kapčiamiesčio poligonas – kritiškai svarbus šalies gynybos stiprinimui ir steigiamas dėl treniruočių poreikio nacionalinei divizijai bei šalyje dislokuojamai Vokietijos brigadai.

Teritorijoje vienu metu galės treniruotis 3,5–4 tūkst. karių brigados dydžio pratybose, joje daugiausiai treniruosis Lietuvos kariai.

Poligoną Kapčiamiestyje KAM motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – siauros teritorijos tarp Baltarusijos ir Kaliningrado.

Toks vietos pasirinkimas sukėlė ir dalies vietos gyventojų bei kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Mitingas prie Seimo planuojamas ir ketvirtadienio popietę.

Poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

Įstatymu valstybinės žemės sklypai bus perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti KAM, sudarytos žemės nuomos sutartys nutraukiamos, sklypų naudojimo būdas keičiamas į „teritorijos krašto apsaugos tikslams“, o poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų registro, į poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai, kitas valstybės ir savivaldybės turtas perduodami kariuomenei valdyti.

Taip pat numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.

Nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, kitus turto savininko neturtinius praradimus.

Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkui ketinama išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – per 5 tūkst. eurų išmoką.

Teise savarankiškai turtą valstybei perduoti lengvatinėmis sąlygomis gyventojai galės pasinaudoti dešimt metų.

Taip pat bus numatytos kompensacinės priemonės, kurios bus reikalingos dėl poligono įkūrimo perkeliant saugomas vertybes ar stiprinant kitas buveines.