Rusijos uostai potencialūs, bet ne idealūs

Užsienyje

Kol Lietuvoje vyksta aršios diskusijos statyti ar ne giliavandenį uostą ties Melnrage, kaimynai nesnaudžia ir plečia savo uostų veiklą, stato naujus terminalus bei uostus.

Apie Rusijos Šiaurės Vakarų regiono uostų sparčias vystymo tendencijas kalbėjomės su Lietuvos Respublikos generaliniu konsulu Sankt Peterburge Eitvydu Bajarūnu. Pasak jo, Suomijos įlanka ilgainiui taps intensyviausia laivybos zona Baltijos jūroje, o Rusijos Šiaurės Vakarai - jos vartais į Europą.Šis regionas, išnaudodamas savo geografinę padėtį, tampa pagrindine krovinių tarp Rusijos, Europos Sąjungos ir Pietryčių Azijos traukos zona.

Per Rusijos uostus į Europą, JAV keliauja nafta, naftos produktai, dujos, anglis, metalai ir metalų dirbiniai, mineralinės trąšos ir chemikalai, o į Rusiją - metalo dirbiniai, automobiliai, chemikalai, statybinės medžiagos. Vis daugiau Rusijos kompanijų deklaruoja siekį perimti Kazachstano, Kinijos krovinius, keliaujančius į Europą. Krovinių, gabenamų per šio regiono Rusijos uostus, nuolatos daugėja. Pernai jie sudarė apie 300 mln. t., arba 44 proc. visų Rusijos uostų krovinių.

Po to, kai Primorsko, Vysocko, Ust Lugos naftos terminalai pasieks visą pajėgumą, Rusijos naftos pervežimai Baltijos jūra išaugs 2 kartus. Tačiau naftai gabenti Baltijos jūroje Rusija iki šiol naudoja vienkorpusinius laivus.

Statomi nauji terminalai

Apie didžiausią Rusijos uostą - Sankt Peterburgą - "Vakarų ekspresas" jau rašė. Planuojama, kad 2015 m. jis kraus apie 85-90 mln. t per metus. Bendrovė "Morskoj port Sankt-Peterburga" 2006 m. į jo plėtrą investavo 33 mln. Lt. Parengtas pagrindinio farvaterio gilinimo projektas, kurio dėka krova padidės 25 proc. Pradėta automobilių terminalo statyba, ruošiamasi statyti konteinerių terminalą. Iki 2012 m. Vasiljevskio salos gale, supylus žemes, bus pastatytas keleivių terminalas "Jūros fasadas" ("Morskoj fasad"). Plotas - 150 ha, investicijos - apie 1,6 mlrd. Lt.

Primorsko uoste pernai naftos krova padidėjo iki 76 mln t - tai beveik ketvirtis Rusijos naftos eksporto. Šis uostas aptarnauja Vakarų Sibiro versloves. Jame rengiamasi padidinti krovą iki 130 mln. t per metus.

Apie statomą Ust Lugos uostą "Vakarų eksprese" taip pat rašyta. Pernai jame krova padidėjo iki 4,5 mln.t, ateityje jame turėtų būti kraunama apie 120 mln. t per metus. Rusija planuoja šį uostą padaryti pagrindiniu šalies uostu Rytų Baltijos pakrantėje. Tai pagrindinis Rusijos uostas, padėsiantis tiesiogiai išeiti į Kaliningrado sritį ir Vokietiją. Tačiau lankantis šiame uoste mums nesusidarė įspūdis, kad jis būtų labai sparčiai statomas. Patys rusai pripažįsta, kad nauji uostai Estijoje ir Suomijoje pastatomi greičiau. Pasak E. Bajarūno, jeigu nebūtų įsikišęs pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Ust Luga ir toliau būtų buvusi bala.

Murmansko uoste krova pernai padidėjo iki 14 mln. t. Iš viso Murmansko srities uostai krovė 18 mln. t. Iš jų apie 10 mln. t sudarė naftos produktai.

Murmansko pranašumas, E. Bajarūno manymu, yra tas, kad jis - šiauriausias ir toliausiai už Poliarinio rato esantis neužšąlantis uostas, turintis daug teritorijos plėstis. Planuojama, kad 2015 m. per šį uostą bus gabenama 90 mln. t krovinių per metus.

Murmanske jau pradėta anglies krovos terminalo, kainuosiančio apie 180 mln. Lt, ir konteinerių terminalo statyba. Planuojama pastatyti suskystintų dujų terminalą, kuris 2012 m. turėtų krauti apie 14 mln. t. Projektą finansuotų bendrovė "Gazprom".

Mažesnieji neatsilieka

Vyborgo uoste pernai krova išaugo 39 proc. - iki 1,3 mln. t (kraunamos mineralinės trąšos, metalai), Archangelske - 1,5 mln. t. Pastarasis uostas - Rusijos vartai į Arktiką. Specialistų teigimu, per jį patogu gabenti konteinerius iš Europos į Rusijos centrą, metalus iš Uralo į Ameriką ir Pietvakarių Afriką, anglį į Europą ir t. t.

Vysocko uoste pernai anglies krova pasiekė 4,1 mln t. Jame kompanija "Lukoil" baigia įrengti du naftos eksporto terminalus, kiekvieno pajėgumas - po 12 mln. t. Iki 2009 m. planuojama užbaigti naftotiekio atkarpos nuo Primorsko statybą."Lukoil" ir bendrovė "Rusijos geležinkeliai" planuoja nutiesti papildomą geležinkelį, kainuosiantį apie kaina 14 mln. Lt.

Per kelerius metus kompanija Šiaurės Vakarų aljansas planuoja pastatyti naftos terminalą, kurio pajėgumas - iki 18 mln. t per metus.

Valstybė nestimuliuoja veiklos

Pasak E. Bajarūno, Rusijа dar netapo tranzitine valstybe, nors dėl ekonominio augimo didėja eksporto ir importo srautai. Dėl informacijos stokos ir prasto krovinių valdymo uostuose susidaro krovinių perteklius.

Beje, Rusija dar neturi įstatymo, reguliuojančio jūros uostų veiklą bei stividorinių kompanijų ir valstybės santykius. Jūros uostai yra valstybės nuosavybė, kuri privačioms kompanijoms tik nuomojama. Problema - trumpas nuomos laikas - 11 mėnesių.

Uostų infrastruktūra negauna pakankamai investicijų, prasti privažiavimo keliai, ribotos uostų kompleksų galimybės, per mažai logistikos sandėlių, ilgos muitinės procedūros, labai daug kontrolės. Uostai negali apimti visų paslaugų sferos, pavyzdžiui, nekrauna skystų chemikalų.

Aukšti uostų rinkliavų tarifai. Valstybė nestimuliuoja uostų veiklos. Įstatymas dėl uostų laisvos ekonominės zonos tik pradėtas rengti.

Nuolatos auga geležinkelio tarifai, o "Rusijos geležinkelių" monopolija neleidžia vystytis normaliai rinkai. Iki šiol galioja neefektyvi schema - kroviniai iš Rusijos šiaurės vakarų keliauja į Maskvą ir ten perskirstomi, dalis jų vėl grįžta į regioną.

E. Bajarūno manymu, Rusijai įstojus į Pasaulinę prekybos organizaciją, kai reikės sulyginti vidaus ir užsienio krypčių tarifus, jos uostai susidurs su didesne konkurencija. "Rusijos uostai potencialūs, bet ne idealūs", - susitikime su Klaipėdos žurnalistais sakė E. Bajarūnas.

Pasak konsulo, Rusija stiprina savo uostus, meta didžiules lėšas, nes uostas - jos didybės simbolis, tačiau jos keliai ir geležinkeliai nesivystys taip sparčiai kaip uostai.

Baltijos uostų atžvilgiu Rusijos politika priešiška. Suomija Rusijoje vykdo kryptingą politiką, savo uostuose suteikia jos kroviniams lengvatų. Tad ir Rusijos politika jos uostų atžvilgiu yra atitinkama.

Vidmantas MAŽIOKAS