Šiemet Kaliningrado uostas jau pasieks savo galimybių ribą priimti ir perkrauti krovinius. Jei nebus skirta lėšų naujiems projektams finansuoti šis labiausiai į Vakarus nutolęs Rusijos uostas uždus nuo krovinių, o krovinių siuntėjai galiausiai vėl atsigręš į Klaipėdą ir Latvijos uostus.
Tačiau Rusijos Vyriausybė suprato šio uosto svarbą ir premjeras Michailas Kasjanovas vakar Baltijske (buvusi Piluva, Kaliningrado sritis) surengė pasitarimą, kuriame buvo aptartos Kaliningrado transporto tinklo plėtros perspektyvos. Svarbiausia šio pasitarimo tema bus keltų linijos Baltijskas-Ust Luga (Leningrado sritis)-Vokietijos uostai projekto įgyvendinimas.
Grandiozinis projektas
Kaliningrado srities administracija ketina pertvarkyti dalį Baltijsko karinės jūrų bazės į civilinį uostą, kurio projektinis pralaidumas siektų 14,2 mln. tonų krovinių per metus.
Baltijskas yra prie pat Baltijos jūros. Tuo tarpu Kaliningrado uostas nuo jūrų vartų yra nutolęs per 40 km.
Projektas apima 12-os prieplaukų, kuriose būtų perkraunami konteineriai, generaliniai kroviniai, transporto priemonės, šviesieji naftos produktai, suskystintos dujos, trąšos, statybą bei atitinkamos transporto infrastruktūros sukūrimą.
Baltijsko uosto projektą tikimasi įgyvendinti dviem etapais per septynerius metus. Preliminariais vertinimais, investicijos siektų per 8 mlrd. rublių (875 mln. litų). Dalį šių lėšų skirtų Rusijos Vyriausybė, dalį planuojama surinkti iš būsimųjų uosto operatorių.
Nebespėja priimti krovinių
Jungtinis Kaliningrado uostas šiemet planuoja perkrauti apie 9,5 mln. tonų krovinių. Tai net 63,8 proc. daugiau nei pernai, kada krova siekė 5,8 mln. tonų. Planuojama, kad kitąmet krova padidėtų dar apie 30 proc.
Pasak Kaliningrado jūrų uosto (KJU) administracijos viršininko pavaduotojo Anatolijaus Demenoko, projektinis uosto pajėgumas - 17,5 mln. tonų, tačiau dėl ribotos geležinkelio infrastruktūros realiai jame galima apdoroti apie 10 mln. tonų krovinių per metus. Akivaizdu, kad šiemet Kaliningrado uostas jau pasieks savo galimybių ribą ir be papildomų investicijų jis nebesusidoros su išaugusiu krovinių srautu.
Esminis veiksnys, skatinantis krovinių srautą per Kaliningrado sritį, anot KJU administracijos vadovų, yra Rusijos vyriausybės vykdomas priemonės, kurių tikslas - kuo daugiau užsienio prekybos krovinių nukreipti per Rusijos uostus.
Krovinių augimas prasidėjo 2000 m. spalio 1 d. Rusijos susisiekimo kelių ministerijai panaikinus tarifų lengvatas geležinkeliu į Lietuvą gabenamiems kroviniams. Nuo tada Rusijos pramoninių rajonų krovinių siuntėjai dėl mažesnių transportavimo kaštų eksportui renkasi Kaliningrado uostą.
Didžiąją dalį Kaliningrado uosto krovinių - net 54 proc. - sudaro naftos produktai, 17,8 proc. - metalai, 9,5 proc. - chemijos produktai, 7,8 proc. - anglis, koksas, rūda.
Džiaugiasi didėjančia krova
"Akivaizdus šių priemonių rezultatas - Kaliningrado prekybos uostas po septynerių metų pertraukos sulaukė ketaus eksporto siuntų, savo produkciją per Kaliningradą pradėjo aktyviai eksportuoti Magnitogorsko nei Novolipecko metalurgijos kombinatai", - pabrėžė Kaliningrado prekybos uosto, savotiško "Klasco" atitikmens, komercijos direktorius Valerijus Tarasovas.
Be metalo, šios krovos kompanijos krantinės tiesiog užkimštos konteineriais, anglimi, metalo laužu, geležies rūdą atgabenusiais geležinkelio vagonais. Prie krantinių prisišvartavę grūdus plukdantys "Volgo-Balt" tipo laiveliai, didesni konteinervežiai bei ro-ro tipo keltai.
Kaliningrado jūrų prekybos uostui pernai atiteko 46,7 proc. viso krovinių srauto per Kaliningrado srities uostus, 16,3 proc. - Kaliningrado jūrų žvejybos uostui, 13,6 proc. - naftos terminalui "LUKoil-Kaliningradmorneft", 7,7 proc. - Kaliningrado uosto naftos bazei, 3,5 proc. - Kaliningrado upių uostui, 12 proc. - kitiems uostams.
Reformą pasitinka be entuziazmo
Tačiau Rusijos Vyriausybės nutarimas šios šalies uostus suskirstyti į keturis jūrų regionus KJU administraciją varo į neviltį. Pagal šį nutarimą KJU administracija taptų pavaldi Sankt Peterburgo uosto administracijai. Pastarajai atitektų visos Kaliningrade surinktos uosto rinkliavos bei žemės mokesčiai, o lėšas uosto infrastruktūrai plėtoti Piterio uosto funkcionieriai skirtų savo nuožiūra bei pagal patvirtintus investicijų planus.
Nors Sankt Peterburgas yra didžiausias uostas Baltijos jūros regione, kuriame per devynis šių metų mėnesius perkrauta 30,9 mln. tonų krovinių, Kaliningrado uosto administracija nenori jam paklusti ir puoselėja ambicingus planus. KJU administracijos viršininko pavaduotojas Anatolijus Demenokas pripažįsta, kad dėl ilgo farvaterio ir seklios akvatorijos Kaliningradas kol kas negali konkuruoti net su Klaipėda. Tačiau įgyvendinus investicinius planus jis gali tapti rimtu varžovu vieninteliam Lietuvos uostui.
Kanalo, kuriuo iš Baltijos jūros į Kaliningradą plaukia laivai, ilgis 43 km. Jo gylis - nuo 9 iki 7 m. Tačiau blogiausia, kad šiame kanale dėl nepakankamo pločio galimas tik vienpusis laivų eismas.
Milijardiniai projektai
Rusijos transporto ministerija dar šią vasarą pradėjo darbus, kurie leis atidaryti keltų liniją tarp Baltijsko Kaliningrado srityje ir Sankt Peterburgo. Šio projekto vertė (prieplaukos statybų, akvatorijos gilinimo ir naujų, "Mukran 138" tipo, keltų statybų) - 750 mln. JAV dolerių (2,625 mlrd. Lt).
Iš pradžių keltai gabens automobilius ir keleivius, o bilieto iš Baltijsko į Sankt Peterburgą kaina neviršys traukinio bilieto kainos. Sankt Peterburgo uosto administracijos vertinimu, bilietai į šiuo maršrutu plaukiosiančius keltus neturi būti brangesni nei į lėktuvus ar traukinius, kursuojančius tarp Sankt Peterburgo ir Kaliningrado. Priešingu atveju pusantros paros į vieną pusę vyksiantis keltas bus nerentabilus.
Linijos ilgis - 500 jūrmylių (926 kilometrai). Kelionė į vieną pusę truks 24 valandas.
Keltai tarp Sankt Peterburgo ir Kaliningrado gali pradėti kursuoti 2003-ųjų pradžioje, tvirtina Sankt Peterburgo uosto administracija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą