Savininkas neįstengia išlaikyti "Arkos"

Šiemet vasarai baigiantis pramoginis laivas "Arka" leidosi į kelionę, trukusią beveik pusantro mėnesio - apsilankė Gdanske (Lenkija), Rostoke (Vokietija), Karlskronoje (Švedija). Baltijos jūra jis nuplaukė 1 200 jūrmylių ir rugsėjo vidury grįžo į Klaipėdą. Įgulą sudarė Viktoras Vladimirovas, jo sūnus Piotras ir laivo svečias Valerijus Perepiolkinas - buvęs astronomijos dėstytojas, daugelį jūrininkų išmokęs šio mokslo gudrybių.

Šiemet Rostoke vykusi "Hansa Sail" istorinių laivų šventė buvo jau dvidešimtoji. Joje dalyvavo apie 250 laivų. "Arkos" savininkas džiaugiasi, kad Rostoke jo laivui buvo parodytas ypatingas dėmesys. Vokietijos laikraštyje, kuriame buvo rašoma apie šventę, puikavosi būtent "Arkos" nuotrauka. Šventės metu ji plaukė visų kogų priekyje garbingai atstovaudama Lietuvos vėliavai ir vokiečiams padarė didelį įspūdį.

V. Vladimirovas buvo pakviestas į laivų kapitonų vakarienę. Už dalyvavimą šventėje ir už tai, kad jo laivas toks gražus, jam įteiktas vienas iš 6 prizų. Lietuvos laivas pakviestas į Rostoko šventę ir kitais metais.

Paskelbė apie pardavimą

"Arka" į Klaipėdą buvo parplukdyta 2007 m. rudenį. Tada, pasak V. Vladimirovo, Lietuvos uostamiestyje buvo labai daug žvejų, kuriuos savo laivu plukdydavo į žvejybą. Iš pradžių užsakymų buvo daug, o dabar daugelis pramoginių laivų daugiausia stovi prie krantinių.

"Priežastys, kodėl nebegaliu išlaikyti laivo, yra dvi. Pirma - Klaipėdoje labai trumpas plaukiojimo sezonas ir gana atšiaurios oro sąlygos. Antra - visos šalies problema: labai daug žmonių išvažiavo iš Lietuvos, todėl sumažėjo tų, kurie naudojasi tokiomis pramogomis kaip paplaukiojimas laivais. Į laivą investavau ir savo lėšų, ir skolintų. Už jo stovėjimą reikia mokėti, pirkti kurą, bankui reikia laiku grąžinti sutartą sumą pinigų, o užsidirbti nepavyksta", - kalbėjo V. Vladimirovas.

Jis norėtų, kad šis mažas laivas būtų išsaugotas Klaipėdoje, nes yra įsitikinęs, kad Lietuva, kaip jūrų valstybė, privalo turėti ir tokių laivų, tačiau kol kas išeities nemato.

Paprastai istoriniai laivai įvairiose šalyse turi rėmėjų. Lenkijoje Kanados žurnalistai, rengę reportažą apie "Arką", labai stebėjosi, kad laivas neturi rėmėjo, klausinėjo, kaip pavyksta jį išlaikyti. V. Vladimirovas maždaug prieš pusantrų metų internete yra paskelbęs, kad "Arka" parduodama. Vokiečiai domėjosi, kodėl jis nebenori tokio gražaus laivo. Sužinoję priežastis parašė rekomendacinį laišką dėl paramos.

Jame džiaugiamasi, kad Lietuvoje įgyvendintas toks projektas - laivas pastatytas iš natūralių medžiagų ir yra tikra kogo replika. Taip pat primenama, kad tokių laivų savininkai turi būti remiami vyriausybiniu ir miesto valdžios lygiu, kad tokiems laivams išlaikyti turi būti teikiama materialinė pagalba.

"Hansa Sail" rekomendacinį laišką "Arkos" savininkas ketina parodyti Klaipėdos miesto valdžiai, Lietuvos politikams.

Beje, Vokietijoje maža mergaitė, kuriai labai patiko Lietuvos laivas, sužinojusi, kad jam išlaikyti trūksta pinigų, paaukojo vieną eurą, kurį "Arkos" savininkas saugo kaip brangiausią suvenyrą.

Reikėtų išsaugoti Klaipėdoje

V. Vladimirovo XIII a. kogo replika "Arka" iš Karelijos pušies buvo pastatyta Petrozavodske, mieste prie Nevos ežero. Meistrai jį gamino pusantrų metų. Kartu su "Arka" buvo statomas toks pats laivas "Libava", nuleistas į vandenį metais vėliau nei "Arka" (2007 m. rugpjūtį).

Buvęs astronomijos dėstytojas V. Perepiolkinas, dalyvavęs šventėje Rostoke ir pradėjęs domėtis istoriniais laivais, pasakojo, kad kogai buvo įvairių dydžių. Tuo metu, kai Klaipėdoje buvo statoma tvirtovė, pirmieji kogai buvo nedideli - 20-30 m ilgio. Jiems reikėjo forkastelio, kad galėtų gintis nuo piratų. Jie toli į jūrą nelįsdavo, plaukiodavo tik pakrantėmis. Iš Memelio jie vykdavo iki Kionigsbergo, paskui iki Gdansko. O kai prasidėjo intensyvesnė prekyba ir Hansos pirklių sąjunga įsigalėjo visoje Baltijos jūros pakrantėje, buvo pradėti statyti didesni 60-70 m ilgio krovininiai kogai. Iki tol, kol jie atsirado, plaukiodavo Viduržemio jūros laivai su irklais.

Pasak savininko, gal "Arka" šiek tiek mažesnė nei pirmieji kogai, bet turi tokį patį forkastelį, achterkastelį, medinę vairo plunksną.

Yra manančiųjų, kad "Arką" būtina išsaugoti, nes būtent tokie laivai Klaipėdoje pradėjo laivyno istoriją. Su tokiais kogais atplaukė kryžiuočiai ir čia įsitvirtino. Kai buvo statoma mūrinė pilis, šiais kogais buvo atplukdomi akmenys, rąstai. XIII a. kogai buvo pagrindinė transporto priemonė keliauti į Vokietiją.