Savivaldybė susilaikė dėl uosto BP sprendinių

Todėl, Uosto tarybos nariams balsuojant už pritarimą uosto BP konkretizuotiems sprendiniams, Savivaldybės atstovai susilaikė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, į Savivaldybės keliamus klausimus bus bandoma atsakyti iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdžio, tačiau 100 proc. į juos atsakyti neįmanoma.

Jau seniau visuomenė buvo supažindinta su uosto BP keturių alternatyvų koncepcijomis. Uostininkai pasirinko IV (maksimalią uosto plėtrą), o miesto Taryba - II (plėtrą tik pietinėje uosto dalyje) alternatyvą. Svarstant IV koncepciją BP regėjai sulaukė daugybės pastabų, į kurias bandė atsižvelgti.

Uosto BP rengiančios UAB "Sweco Lietuva" atstovai praėjusį penktadienį Uosto tarybai pristatė konkretizuotus uosto IV alternatyvos BP sprendinius.

Maksimaliai uosto plėtrai, išvystant tiek pietinę, tiek šiaurinę jos dalį, reikės 500 ha teritorijos (sausumoje - 280 ha). Pietinėje uosto dalyje - 165 ha (sausumoje 80 ha), šiaurinėje dalyje - 290 ha (sausumoje 130 ha). Beje, reikės 70 ha Klaipėdos rajono teritorijos. Uosto plėtrai bus naudojama 337 ha rezervinė jo teritorija, bet joje miškai bus išsaugoti.

Rengiant konkretizuotus sprendinius daug dėmesio skirta susisiekimo infrastruktūrai. Pavyzdžiui, numatoma sankirta su P. Lideikio gatvės viaduku, planuojama dviejų lygių sankryža Pamario g. tęsinyje, Melnragės gyvenvietėje - automobilių keliai ir geležinkelis, centrinėje miesto dalyje - Baltijos pr. sujungimas su Nemuno g., Senosios Smiltelės g. ašyje viadukas per geležinkelį ir t. t. Beje, nebus naikinama įvaža į uostą iš Kalnupės g.

Ko pasigedo Savivaldybė

Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko manymu, BP pietinėje uosto dalyje per mažai planuojama vystyti geležinkelio stotį. Nors sanitarinių zonų šiais laikais nebereikia žymėti, jo manymu, tai rizikinga, nes gyvenamieji namai gali būti pradėti statyti prie pat uosto tvoros. Pasak jo, turėtų būti rodoma kokia nors buferinė zona. Jis pageidavo, kad būtų numatytos ir privalomųjų želdinių sodinimo vietos. K. Macijauskas teiravosi, ar dėl uosto plėtros nereikės plėsti miesto ribų.

V. Grubliauskas pasigedo jungties su išoriniu uostu krante - susidarė įspūdis, kad plane gatvė rodoma vandenyje - kietųjų krantotvarkos priemonių. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad uosto BP neparodyta zona, kurioje bus daromas neigiamas poveikis Melnragės gyventojams, koks plotas dėl geležinkelio bus paimamas visuomenės poreikiams. Kyla klausimas, kas vykdys turto paėmimo procedūras.

Savivaldybės atstovai norėtų, kad būtų detaliau nagrinėjamos teritorijos, kurios bus imamos visuomenės poreikiams. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad Kairių gatvė bus reikalinga ir miestiečiams.

Dar viena studija

Tą vietą, kur esą gatvė rodoma vandenyje, BP rengėjai žadėjo patikslinti. Jie aiškina, kad BP - ne tas dokumentas, kuriame turi būti rodoma paimama žemė, kad savo brėžiniuose jie visa tai rodo. Dėl geležinkelių išvystymo bus rengiamas specialusis planas. Kol kas tam dar trukdo neišspręsti turtiniai klausimai. Vaizdžiai tariant, BP nebus rodoma, per kieno namą eis geležinkelis. Į kylančius klausimus bus atsakyta Susisiekimo ministerijai rengiant specialiuosius susisiekimo infrastruktūros planus.

Pasak PB rengėjų, Kairių gatvę uostas gali užsitverti, bet nebus draudžiama ja naudotis miestiečiams. Krantotvarkos priemonėms reikia nuodugnesnės techninės analizės. Be to, bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, tada bus atsakyta į daug klausimų.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, į kai kuriuos klausimus bus galima atsakyti tik tada, kai bus atliktas strateginių pasekmių aplinkai vertinimas. Be to, dar bus atliekama galimybių studija, ar išorinis uostas turi būti statomas ties Melnrage ar Būtinge.

Savivaldybės atstovai stebėjosi, kad vėl ir vėl daromos studijos. Pasak jų, jeigu dar net neaišku, kur tas uostas bus statomas, tai ko vertos dabartinės diskusijos, gal jos turi vykti Palangoje.

Ką pasakyti žmogui?

Savivaldybės atstovų manymu, kai esminiai dalykai nerodomi BP, kai jame neatsižvelgiama į teisines pasekmes, miesto gyventojai lieka neapsaugoti. Dabar jie tik patys rizikuodami gali imtis kokių nors statybų. Mero manymu, jeigu žmogus žinotų, kad pateks į uosto plėtros zoną, jis savo riziką vertintų kitaip.

Pasak K. Macijausko, ką Savivaldybė turi pasakyti žmogui, kuris sėdi tarsi minų lauke, nes nežino, ar gali ką nors tvarkytis savo name, ar ne. "Turi būti rodomos teritorijos, kurios bus imamos visuomenės poreikiams, ir patys aiškinkitės su visuomene. Turi būti aiškiai pasakyta, kad Melnragės gyventojai už gražaus vaizdo praradimą gaus kompensaciją, kad, jeigu iš žmogaus bus paimamas namas, tai jis gaus kitą ne kažkur, o gretimai esančioje teritorijoje", - kalbėjo K. Macijauskas.

"Iliustraciniai ir neįpareigojantys uosto bendrojo plano sprendiniai netinka Savivaldybei", - sakė V. Grubliauskas. BP rengėjai sutiko su meru, kad formuluotė netinkama.

Savivaldybės atstovai neišgirdo atsakymo, iš kokių lėšų bus daroma pati uosto plėtra. Trumpai tariant, jie pasigedo aiškumo, kurio tikisi sulaukti iš sudarytos darbo grupės, vadovaujamos šalies ministro pirmininko.