Bedarbių jūrininkų gretas šiemet papildė ir atleistieji iš likviduojamos AB "Lietuvos jūrų laivininkystė". Šiuo metu be darbo yra ir 26 kapitonai.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos (DB) Klaipėdos skyriaus atstovai prisipažįsta, kad jiems labai trūksta žinių apie jūrininkus, apie jiems reikalingus dokumentus, apie jų kvalifikaciją. Todėl į diskusiją prie apskritojo stalo DB pakvietė Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA), Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, jūrininkų įdarbinimo laivuose agentūrų, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovus.
Ar tikrai nori dirbti?
Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidento Petro Rupšio teigimu, juntamas jūrininkų stygius, ypač didelė laivavedžių ir mechanikų paklausa, tad šiek tiek keista, kad dalis jų atsidūrė DB. Ypač rinkoje dabar trūksta elektromechanikų, kurie ilgą laiką nebuvo rengiami.
Jūrinės visuomenės atstovai abejojo, kad visi 416 DB registruotų jūrininkų yra tikrieji bedarbiai. Esą galbūt tarp jų yra ir vidaus vandenų transporto specialistų. Diskusijos dalyvių manymu, iš minėto skaičiaus realių bedarbių galėtų būti tik apie 150.
Susitikimo metu atvirai kalbėta apie tai, kad jūrininkams tarp reisų yra naudinga stoti į DB dėl socialinių garantijų, noro susitaisyti dantis, dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD). Pasak DB atstovų, kai kurie jūrininkai taip ir sako, kad jiems nereikia jokių išmokų, jie tik nori PSD.
Įdarbinimo agentūrų atstovai patarė DB žiūrėti, ar į ją atėję jūrininkai turi galiojančius sveikatos dokumentus, nes jūrininko knygelė dar neįrodo, kad jis tikrai gali dirbti, ir su sveikata nėra susijusi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą