Siekiama užtikrinti saugią laivybą

Uoste

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos locmanai pernai į Klaipėdos uostą įvedė ir išvedė 7505 laivus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus teigimu, pernai laivų, atplaukusių į Klaipėdos uostą, skaičius išliko panašus kaip ir užpernai, tačiau atplaukė daugiau didesnio tonažo laivų. Pernai Laivų eismo tarnybos (LET) operatoriai 2656 kartus kontroliavo didelio tonažo laivų plaukimą.

Beje, LET operatoriai radarų pagalba pernai užtikrino ir 106 tanklaivių saugų plaukimą laivybos kanalu ir stovėjimą prie Būtingės naftos terminalo plūduro Baltijos jūroje, nors tie tanklaiviai Uosto direkcijai nemoka jokių mokesčių. Tai daryti LET įpareigoja Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklės, patvirtintos susisiekimo ministro įsakymu. Beje, LET teikia rekomendacijas ir į Būtingę plaukiančių tanklaivių kapitonams, jeigu jie to paprašo.

Plūduras žymi pavojingą vietą

Nebereikės plaukti apsisukti prie KLASCO

Krovinių Klaipėdos uoste daugėja, AB "Klaipėdos nafta" praktiškai pasiekė savo projektinį pajėgumą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija deda nemažai pastangų stengdamasi sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas krovos kompanijoms. Vienas iš labai svarbių dalykų - saugios laivybos užtikrinimas.

Šiuo metu didieji tanklaiviai, atplaukiantys į "Klaipėdos naftą", yra vedami iki AB Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (KLASCO) 6-7 krantinių, prieš jas apsukami, o tada grįžta atgal ir švartuojami prie 1-2 krantinių. Ateityje taip daryti nebereikės. Ne visi, bet daugelis tanklaivių bus apsukami prieš pat "Klaipėdos naftos" krantines. Tad jų įplaukimas į Klaipėdos uostą bus saugesnis, be to, sutrumpės jo laikas.

Tai bus įmanoma padaryti tada, kai bus iškeltos laivų, nuskendusių prie šiaurinio ir pietinio molų, nuolaužos. Uosto kapitono V. Lukoševičiaus teigimu, iškėlus nuolaužas bus galima paplatinti laivybos kanalą prieš "Klaipėdos naftos" krantines dar 20 metrų pietinio molo link.

Profesorius B. Gailiušis jau apskaičiavo, kad naujųjų molų, o ypač pietinio, pastatymas leidžia kanalą paplatinti dar 20 metrų. Vadinasi, laivai, kurių grimzlė - 12,5 m, praktiškai galės plaukti labai arti senojo pietinio molo.

Jau įvyko konkursas dėl nuolaužų iškėlimo ir netrukus bus paskelbtas jo nugalėtojas. Uosto kapitono teigimu, dar šiemet turi būti iškeltos tiek tanklaivio "Globe Assimi", nuskendusio prie šiaurinio molo, tiek net 1953 metais prie pietinio molo nuskendusio vokiečių laivo, gabenusio grūdus, liekanos.

Tokios stoties dar nebuvo

Dar šią vasarą Klaipėdos uoste planuojama pastatyti naują hidrometeorologinę stotį. Tokios stoties Klaipėdos uostas nebuvo turėjęs per visą savo istoriją. Hidrometeorologinė stotis, pastatyta 1999 metais ant pietinio molo, buvo sujungta kabeliu su plūduru ir neatlaikė pirmojo štormo. Iš jos LET gaudavo tik duomenis apie vėjo greitį ir kryptį.

Naujoji stotis teiks realius duomenis ir apie matomumą 1 metro tikslumu, ir apie vėjo greitį, ir apie sroves, ir netgi apie bangos aukštį.

Labai svarbu valdant laivą turėti tikslius duomenis apie sroves. V. Lukoševičiaus teigimu, po gilinimo darbų srovės Klaipėdos uosto akvatorijoje sustiprėjo. To dėka dabar uosto akvatorijoje yra mažiau sąnašų, daugiau smėlio išnešama į atvirą jūrą. Tačiau padidėjus srovės greičiui sudėtingiau valdyti laivą, ypač jį švartuojant prie krantinės.

Pagerės locmanų darbo kokybė

Šiuo metu Klaipėdos locmanai sroves, bangos aukštį, matomumą, galima sakyti, nustato iš akies, remdamiesi savo patirtimi. Pasak V. Lukoševičiaus, Klaipėdos hidrometeorologijos tarnybos teikiama vandens lygio prognozė gali turėti iki 20 centimetrų paklaidą. O ji laivui, kuris gali gabenti 90 tūkst. t krovinį, reiškia 1,5 tūkst. t krovinio.

Beje, laivas, būdamas ant bangos, taip pat keičia savo grimzlę. Pavyzdžiui, jeigu laivo grimzlė yra 12,5, jis kilnojamas bangos nusėda giliau nei 12,5 m.

Uosto kapitonas nustato navigacinio gylio tarp laivo dugno ir grunto atsargą. Ji būtina todėl, kad būtų atsižvelgta į visas galimas paklaidas.

Atsiradus uoste naujai hidrometeorologinei stočiai Klaipėdos uosto locmanai nebeatrodys dirbantys archaiškais metodais. Turėdami tikslesnę informaciją jie galės kokybiškiau įvertinti situaciją ir priimti tikslesnius sprendimus.

Lazerinė švartavimo sistema

Pernai iš užregistruotų 32 avarinių incidentų uoste 7 kartus buvo pažeistos krantinių atmušos. Iš jų tik vieną kartą "Klaipėdos naftoje".

Tačiau Uosto direkcijos lėšomis AB "Klaipėdos nafta" nuomojamose 1-2 krantinėse bus pastatyta lazerinė švartavimo sistema, nes čia švartuojami didžiausi į Klaipėdos uostą atplaukiantys laivai, gabenantys pavojingus krovinius.

Lazerinė sistema, kurios veikimo nuotolis - keli šimtai metrų, padės daug saugiau prišvartuoti didžiulį tanklaivį prie pačios krantinės nepažeidžiant nei jos, nei jos atmušų, kurios labai brangios. Vienos šiuolaikinės atmušos, kuri turėtų būti naudojama tokiose krantinėse, prie kurių švartuojami tanklaiviai, vidutinė kaina - apie 80 tūkst. litų. Nauja lazerinė švartavimo sistema dar labiau sumažins tokių incidentų galimybę.

Locmanai ginkluojami kompiuteriais

Tam, kad locmanai, vesdami didelius laivus, būtų mažiau priklausomi nuo hidrometeorologinių sąlygų, kad jie tiksliau žinotų vedamo laivo buvimo vietą, jie bus aprūpinti šiuolaikine autonomine kompiuterine įranga. Paprasčiau pasakius, jie turės nešiojamus kompiuterius, kuriuose bus elektroniniai jūrlapiai. Iš viso bus įsigyti 5 kompiuteriniai komplektai: po vieną jų turės 4 pamainų viršininkai, vienas bus atsarginis. Pasak uosto kapitono, tada locmanas galės nustatyti laivo buvimo vietą kelių dešimčių centimetrų tikslumu.

2003-iųjų pabaigoje jau buvo surengtas tarptautinis konkursas dėl Klaipėdos locmanų aprūpinimo autonomine navigacine įranga. Ta pati kompanija, laimėjusi konkursą, pastatys ir lazerinę švartavimo sistemą 1-2 krantinėse, ir hidrometeorologinę stotį.

Nurašomi seni navigacijos ženklai

Uosto kapitono teigimu, apžiūrėjus visą uostą, nuspręsta nurašyti daug senų archaiškų navigacijos ženklų.

Saugią laivybą uosto akvatorijos atkarpoje nuo "Begos" iki Tarptautinės jūrų perkėlos užtikrins sektoriniai ženklai. Beliks tik viena pagrindinė uosto akvatorijos vedlinė. Ji bus rekonstruota, supaprastinta, turės tik vieną sektorinį žibintą. Po kelių mėnesių pagrindinė vedlinė bus iškelta iki 62 m aukščio, kadangi krovos terminalai užstoja navigacinius ženklus.

Vidinės uosto akvatorijos kanalas jau pradėtas gilinti iki 12,5 m. Netrukus daugiatonažiai sausakrūviai balkeriai jau atplauks ir iki jūrų krovos kompanijos "Bega". Nors kanalas ir bus šiek tiek paplatintas, bet tiems dideliems laivams pagrindinė vedlinė bus vienintelis orientyras, užtikrinantis jų saugų plaukiojimą vidiniu kanalu. Ji turės išlikti, nes yra labai reikalinga laivybai pietinėje uosto dalyje.

Tarptautinėje jūrų perkėloje esančios vedlinės bus atsisakyta. Ją pakeis sektorinė šviesa ant naujai pastatyto "Begos" pirso pabaigos. Tai bus nedidelis švyturys, kurio baltasis sektorius rodys laivui, kad jis saugiai plaukia kanalu. Jeigu jo šviesa pasikeis į raudoną ar žalią, laivo kapitonas žinos, kad laivas pradeda nukrypti nuo kanalo ir kad tai jau yra pavojinga.

Ant Tarptautinės jūrų perkėlos pirso pabaigos, kur dabar stovi navigacinis ženklas, taip pat bus įrengta sektorinė šviesa.

Reikia dar vieno katerio

Anksčiau Uosto direkcija nuomojo locmaninius katerius "Pilot", kurie plaukia 10 mazgų greičiu, iš KLASCO. Pernai ji įsigijo locmanų katerį "Dangė", kurio greitis dvigubai didesnis. Tad per tą patį laiką jis sugeba aptarnauti dvigubai daugiau laivų. Dar 1999 metais Klaipėdos universiteto specialistai apskaičiavo, kad tam, jog kas 10 minučių būtų galima sodinti locmaną į laivą, Klaipėdos uostui reikėtų turėti ne mažiau kaip tris locmaninius katerius.

Laivų vedimo atstumas nuo locmanų priėmimo plūduro, esančio už trijų jūrmylių nuo uosto vartų atviroje jūroje, iki Malkų įlankos yra šiek tiek daugiau kaip 8 jūrmylės. V. Lukoševičiaus manymu, tam, kad į bet kurią uosto vietą locmanas galėtų atvykti kaip galima greičiau, kad būtų galima užtikrinti darbą be laivo prastovos laukiant locmano, reikėtų turėti tris locmanų katerius.

Uosto kapitono tarnyba šiemet inicijuos dar vieno locmanų katerio statybą. Šiuo metu dar tebegalioja Uosto direkcijos ir KLASCO sutartis dėl papildomo locmaninio katerio nuomos. Pasak V. Lukoševičiaus, kai realiai jau bus eksploatuojami du kateriai, tada ir bus nuspręsta, ar reikalingas dar ir trečias locmaninis kateris.

Šią vasarą planuojama jau turėti ir naują narų botą. Jį stato Sankt Peterburgo bendrovė "Morskoj zavod Almaz". Turėdami naują botą, aprūpintą modernia matavimo įranga, narai galės operatyviau atlikti uosto akvatorijos apžiūras. Beje, kaskart pasikeitus gyliui, būtina, kad dugną apžiūrėtų narai. Tik jie gali pasakyti, ar dugne yra akmuo, ar sąnašų kauburys, ir tik tada galima spręsti, kiek yra pavojingas gylio pasikeitimas.

Dalia BIKAUSKAITĖ