Jeigu Vyriausybė nesuskubtų, klaipėdiečiams nusišypsotų laimė: ir liepos mėnesį kurį laiką jie dar būtų keltais keliami nemokamai. "Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad gegužės mėnesio pabaigoje Seimas priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisą. Pagal ją nuo liepos 1 d. už kėlimąsi keltais vėl reikės mokėti visiems, išskyrus Neringos ir Smiltynės gyventojus bei specialiųjų tarnybų atstovus. Beje, kai tik įstatymas buvo priimtas, atsirado labai daug pageidaujančių keltis nemokamai. Kitaip sakant, vos ne visa Lietuva nori lengvatų.
Šis procesas stringa todėl, kad minėta įstatymo pataisa dar nėra atspausdinta "Valstybės žiniose". "Smiltynės perkėla" negali imtis jokių veiksmų, nes įstatymas numato, kad Vyriausybė turi nustatyti tvarką. Jeigu minėta pataisa pasirodytų "Valstybės žiniose" tik kitą savaitę, tai Vyriausybei per kelias dienas dar reikėtų nustatyti tvarką. Tad visko gali būti, kad ir liepą dar galėsime keltis nemokamai. AB "Smiltynės perkėla" direktoriaus Algirdo Žukausko teigimu, prieš 7 dienas spaudoje bus paskelbtos naujos kėlimosi keltais kainos.
Maksimali kaina - iki 2 Lt
Kiek už kėlimąsi keltais mokės keleiviai, AB "Smiltynės perkėla" direktorius Algirdas Žukauskas vakar dar negalėjo pasakyti, nes kainos bus nustatytos Vyriausybės nutarimu. Bendrovės vadovybė yra tos nuomonės, jog reikėtų palikti tokias pačias kainas, kokios buvo prieš priimant sprendimą per Kuršių marias kelti nemokamai, o kai kurios jų galėtų būti ir mažesnės.
Jeigu nuvažiavimas ir parvažiavimas maršrutiniu mikroautobusu žmogui kainuoja 3 Lt., autobusu - 1,6 Lt, o kelionė keltu, kurio eksploatavimas kur kas brangiau kainuoja nei autobusų, tik 1,40 Lt, tai "Smiltynės perkėla" būtų pigiausiai keleivius gabenančia bendrove.
Bendrovės direktoriaus teigimu, bus atlikti skaičiavimai ir galbūt žmonės bus plukdomi keltais ir už 1 litą. Jeigu paaiškėtų, kad laiveliai, už 1 Lt plukdantys žmones į Smiltynę, atima iš "Smiltynės perkėlos" daug klientų, tada būtų galima mažinti bilieto kainą. Jos konkurentai tada patektų į keblią situaciją. Pasak A. Žukausko, perkeliant daugiau keleivių galima uždirbti daugiau nei didinant bilietų kainas.
Užvakar "Smiltynės perkėla" Energetikos ir kainų kontrolės komisijoje tik pasitvirtino maksimalią keleivių kėlimo keltais į Smiltynę kainą. Taigi kelto keleivio bilieto į abi puses maksimali kaina - iki 2 Lt. Tačiau, kokia bus nustatyta kaina, priklausys nuo bendrovės interesų. Orientyras vienas - bendrovė turi dirbti pelningai.
Jeigu vasara būtų tokia kaip pernai, tad apsimokėtų kelti ir už 1 Lt. Keltas gali plukdyti ne daugiau kaip 470 keleivių. Jiems sumokėjus po 1 Lt, kelto reisas bendrovei nebūtų nuostolingas.
2001 m. AB "Smiltynės perkėlos" keltai per Kurių marias perkėlė 1 mln. 302 tūkst. žmonių ir 340 tūkst. transporto priemonių, pernai - 2 mln. 900 tūkst. žmonių ir 660 tūkst. transporto priemonių. Pernai mašinų eilėje ilgiausiai, 1-1,5 val., stovima buvo per Žolines, nes buvo 4 poilsio dienos.
Eilės būdavo ir tada, kai keltai buvo mokami. Žinoma, pernai kai 200% išaugo keleivių skaičius bendrovei buvo sunku dirbti. Atsižvelgiant į tai, kad žmonių pragyvenimo lygis auga, kad didėja norinčiųjų keltis keltais skaičius, Vyriausybė, Strateginio planavimo ir tranzito komitetai leido įsigyti naują keltą. Tačiau lėšas keltui turi uždirbti pati "Smiltynės perkėla". Per 7 metus jai reikia uždirbti naujam keltui 7 milijonus litų.
Nebebus kontrolierių
Šiam sezonui "Smiltynės perkėla" yra pasirengusi neblogai. Senojoje perkėloje vietoj buvusių dviejų yra įrengti 5 kasų kioskai. Tad perkant bilietus neturėtų susidaryti eilių. Sudarytos geresnės sąlygos krantinėje keleiviams laukti keltų - yra suoliukai, pavėsinės.
Bilietai turės barkodą, tad nebus jokių kontrolierių. Viskas automatizuota, kompiuterizuota. Bilieto barkodas nuskanuojamas, turniketas pasisuka, varteliai atsidaro automatiškai, o įėjus žmogui užsidaro. Jeigu bilietas padirbtas, sistema neveiks. Kompiuterio pagalba bus galima nustatyti netgi, kokioje kasoje parduotas netinkamas bilietas.
Beje, jau parengti ir nauji leidimai, važiuoti be eilės ir kt. Juos pagal naują tvarką išduos "Smiltynės perkėla", o ne Savivaldybė.
Gerės keleivių aptarnavimas
"Smiltynės perkėla" deda nemažai pastangų, kad keleiviai būtų aptarnaujami kuo geriau. Anksčiau dirbti dispečeriais buvo paimami ir žmonės, baigę prekybos technikumą. Bendrovės vadovas nėra patenkintas bendrovės dispečerių, kurie yra tik faktų fiksuotojai, darbu. Pasak A. Žukausko, jie turi viską matyti, žinoti, kas kur vyksta kiekvieną minutę, būti gerai išstudijavę uosto įstatymus. Šiuo metu bendrovėje dirba 4 dispečeriai. Norima jiems surengti kursus. Bet, direktoriaus teigimu, nors Klaipėda ir uostas, tačiau čia nėra kur dispečeriams kelti kvalifikacijos.
Bendrovei reikėjo papildomai 16 kasinininkių. Atėjo jaunų moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, mokančių užsienio kalbą, dirbti kompiuteriu. Tad turėtų žymiai pagerėti žmonių aptarnavimas. Dabar, pasak A. Žukausko, vien tik darbo stažas nebėra vertybė. Yra bendrovėje kasininkių, turinčių tik vieną privalumą - čia dirba jau 15 metų.
Reikia policininko
Dar viena problema, patys žmonės skuba, nesilaiko tvarkos ir tuo tik apsunkina bendrovės darbuotojų darbą. Pernai "Smiltynės perkėla" apsaugos užtikrinimui išleido 120 tūkst. Lt.
Beje, Norvegijoje, kurioje plaukioja daugybė keltų, niekur nėra policininkų. Jeigu stovi ženklas, kad negalima važiuoti ta juosta, taip ja niekas ir nevažiuoja. Vokietijoje daug nedidelių keltų kursuoja gal 10 m didesniu atstumu nei mūsų keltai per marias. Automobilio perkėlimas į vieną pusę kainuoja 50 eurų. Visi vairuotojai ten stovi eilutėje, kantriai laukia, problemų nekyla.
Klaipėdoje, deja, taip nėra. Kartą buvo duotas leidimas neįgalius vaikučius vežančiam autobusui važiuoti į keltą be eilės. Atsirado žmogus, neturintis tokio leidimo, kuris sukėlė didelį triukšmą. Taip išeina, kad Klaipėdoje juostą, kuri skirta turintiems leidimus važiuoti be eilės, turi saugoti policininkas, ginkluotas pistoletu. Tik jis nusisuka, atsiranda įvažiuojančiųjų į keltą, ir daryk ką nori.
AB "Smiltynės perkėla" vadovybė daro viską, kad nebūtų mašinų eilių prie keltų. Šiemet po 12 valandų dirba visi 5 jos keltai. Keltų įgulos neturi net oficialios pietų pertraukos. Įgulų nariai pavalgo per tą laiką, kol mašinos važiuoja į keltą.
Jeigu eilių nėra, bendrovės keltai dirba pagal grafiką. Jeigu susidarys eilės, jie plauks be grafiko, kad jų nebūtų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą