"Jeigu kas nors bandys mus iš čia iškraustyti, kirviais ginsimės", - pareiškė mažųjų laivelių eksploatacijos bendrijos "Smiltelė" nariai Viktoras ir Aleksandras. Šitaip karštai sureagavo vyrai į klausimą, ką jie galvoja apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pasiūlymą įrengti naują šiuolaikį mažųjų laivų uostelį Kuršių marių pakrantėje, piečiau nebaigtos statyti valčių prieplaukos.
Ne tik tiedu pašnekovai, bet ir jų bendrijos valdybos nariai, pakviesti Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdin aptarti mažųjų laivų prieplaukos perspektyvų, gana skeptiškai klausėsi jiems dėstomų pasiūlymų.
Valdybos pirmininkas Česlovas Gečas teigė, kad per tris dešimtis metų rimtai įsikūrusius - mūrinius garažus pasistačiusius bei pakėlėjus laiveliams įrengusius - aštuonis šimtus žmonių iš vietų pajudinti bus tiesiog neįmanoma. Be to, siūloma vieta esanti toli už miesto, susisiekimas - prastas.
"Mes galėtume atiduoti dalį savo teritorijos uosto direkcijai, o ji tepadaro mums rekonstrukciją, - siūlė ponas Gečas. - Juolab kad savo uostelyje galime dar sutalpinti apie porą šimtų laivelių, kurių grimzlė mažesnė nei metras".
Į kai kurių komiteto narių išsakytus priekaištus, kad mažieji laiveliai trukdą laivybai, ypač kai grįžtą iš žūklės nelabai aiškiu kursu, ponas Gečas atsakė, kad kaimynystėje įsikūrusiems žvejams jie niekada netrukdė ir netrukdys. Posėdyje dalyvavęs bendrijos valdybos narys Petras Cirtautas, Lietuvos valstybinių vidaus vandenų laivybos inspektorius, savo ruožtu pastebėjo, kad Danės upėj esą daugiau problemų dėl laivybos, nei Smeltalėj. Beje, ponas Cirtautas sakė manąs, kad žvelgiant į ateitį perspektyva persikelti į miesto ateities planuotojų siūlomą vietą būtų puiki, tačiau jis nematąs tam realių galimybių.
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius bei Teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Kazimieras Vaišvila sakė, kad niekas ir neketina bendrijos narių griebti už pakarpos ir grūsti lauk iš Smeltalės. Tiesiog yra siūloma pagalvoti apie perspektyvą. Net jeigu bus atlikta rekonstrukcija, išvalyta upės vaga - mat dabar nuslūgus vandeniui laiveliai sunkiai gali plaukti - vis tiek po penkerių ar septynerių metų teks galvoti apie naujo uostelio statybą. Be to, didesni laiveliai po tiltu per Smeltalę išvis nepraplaukia. O ir atliekant rekonstrukciją teks "šluoti" tai, kas dabar pakrantėse yra. Ypač už visų minėtų mūrinukų įsikūrusį "šanchajų".
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas siūlė bendrijos "Smiltelė" nariams pagalvoti ir apie tai, kad nuo liepos pirmosios bus priimti nauji Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys kodeksai uosto saugumui. Vadinasi, keisis reikalavimai ir mažųjų laivelių savininkams. Be to, laivų kasmet į Klaipėdos uostą atplaukią vis daugiau, o žinant, kad jau rengiamas Smeltės pusiasalio detalusis planas, kurį įgyvendinus laivyba dar labiau suintensyvėsianti, perspektyviausia "mažiesiems" būtų iš Smeltalės išsikelti.
"Žinia, greitkeliais važinėja ir didžiuliai sunkvežimiai, ir autobusai, ir maži automobiliukai, - sakė ponas Dobilinskas. - Tačiau visiems saugiau važinėti atskirais keliais, jeigu tik tokia galimybė būtų. Mažųjų laivelių žvejybos arealas - Kuršių marios, tad jiems tikrai nėra būtinybės plaukioti po uosto akvatoriją".
Miesto ir uosto vadovai įtikinėjo "Smiltelės" atstovus, kad "Progresų" ir "Kazankių" laikai jau praėję, ir moderniškesniems kateriams bei laiveliams reikia atitinkamos prieplaukos. Tokios, kur būtų geri garažai ir slipas laiveliams krantan iškelti. Juolab kad uostelį ne bendrijos nariai, o direkcija statytų. Miestas gi pasirūpintų susisiekimu. Be to, kalbėjusieji sakė įsitikinę, kad, atsiradus naujai mažųjų laivų prieplaukai, nemaža dalis "Smiltelės" narių įvertintų jos privalumus ir patys užsigeistų persikraustyti.
Mažųjų laivelių eksploatacijos bendrijai "Smiltelė" atstovavę Česlovas Gečas ir Petras Cirtautas sakė komiteto narių išdėstytus argumentus svarstysią valdybos posėdyje. Tačiau yra įsitikinę, kad naująją prieplauką rinksis "naujieji laivininkai". Tuo tarpu prieš tris dešimtis metų čia įsikūrę žmonės pageidaus likti senojoje vietoje.
Tai tvirtino ir jau minėti mažųjų laivelių eksploatacijos bendrijos "Smiltelė" nariai Viktoras ir Aleksandras. Vyriškiai, įsikūrę čia dar 1971 metais, sakė viską darę patys: ir keliukus nutiesę, ir laivams "miegamuosius" žiemai įrengę, ir aplinka apie vadinamus garažus nuolat rūpinasi. Ir net tualetą, kurį vis veržėsi pademonstruoti, patys pasistatę.
"Šitokius pinigus už žemės nuomą mokam, šitiek laivelio priežiūra kainuoja. Tiek daug darbo įdėjom, o kažkas sugalvojo, kad mes čia trukdom. Uosto saugumui mes tikrai grėsmės nekeliam - juk yra mūsų inspekcija, kuri mus saugo ir prižiūri"- karščiavosi vyrai, neklausydami jokių argumentų.
Pašnekovai tikino, kad dar aršiau dėl galimybės likti prie Smeltalės upelio kovosią bendrijos nariai pensininkai. Viktoras ir Aleksandras į bandymą paaiškinti, kad niekas nežada jų ištremti per prievartą, o siūlo galimybę įsikurti moderniam uostelyje, atrėžė, kad netikį jokių valdžių jokiais pažadais. O nemokamas sūris esąs tik pelėkautuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą