Pasak E. Gentvilo, jeigu Klaipėdos uostas yra melžiama karvė, tai panašu, kad Lietuva, ruošdamasi statyti išorinį uostą, nori pirkti antrą melžiamą karvę, tik klausimas, kur ją reikėtų pririštą laikyti. Vis dėlto uosto vadovas mano, kad negalima ir senos karvės palikti be pašaro ir jos neišmelžus bandyti melžti kitą.
Išnaudojama 60 proc. pajėgumo
Uosto tarybos posėdyje svarstyti klausimai, siūlomi įtraukti į gegužės 6 dieną Klaipėdoje vyksiančio Uosto plėtojimo tarybos posėdžio, kuriam pirmininkaus susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, darbotvarkę. Vienas jų - studijos "Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas" pirmos tarpinės ataskaitos pristatymas.
"Vakarų ekspresas" jau rašė apie šios ataskaitos pristatymą minėtos studijos priežiūros komiteto posėdyje. Tąkart studiją rengiančio trijų kompanijų - "Inros Lackner AG"(Vokietija), "Ernst &Young Baltic", "Sia Estonian, Latvian &Lithuanian Environment" - konsorciumo atstovams priežiūros komiteto nariai išsakė nemažai pastabų. Dabar konsultantai antrą kartą pristatė ataskaitą atsižvelgdami į pastabas.
Optimistiniais konsultantų apskaičiavimais, 2040 m. Klaipėdos uoste galėtų būti perkraunama 100 mln. t krovinių per metus. Profesoriaus Vytauto Paulausko manymu, - apie 80 mln. t, nes krizės paprastai kartojasi kas 10 metų.
Priešingai nei japonai, 2004-aisiais atlikę studiją, šio konsorciumo konsultantai teigia, kad Klaipėdos uosto įplaukos kanalo pajėgumas yra 66-90 mln. t per metus, ir jis nėra uosto plėtrą ribojantis veiksnys. Konsultantų apskaičiavimais, pagal pesimistinį scenarijų išorinio uosto Klaipėdai reikės 2021-2026 metais, o pagal optimistinį - 2017-2018 m.
Konsultantų teigimu, 2010-aisiais buvo išnaudojama 60 proc. dabartinio Klaipėdos uosto pajėgumo. Labiausiai išnaudojami ro-ro ir birių krovinių pajėgumai, mažiausiai - generalinių krovinių.
Siūlo kombinacijas
Konsultantai nagrinėja tris alternatyvius išorinio uosto vietos variantus - Klaipėda-Melnragė, Palanga-Šventoji-Būtingė ir dabartinio Klaipėdos uosto pietinė dalis.
Pietinės uosto dalies plėtra yra ribotas ir tarpinis variantas, nes ateityje nepatenkintų visų uosto poreikių pagal optimistinį scenarijų. Jeigu Kiaulės Nugaroje atsirastų suskystintų dujų terminalas, tokiu atveju ši plėtra būtų dar labiau apribota. Todėl konsultantai siūlo nagrinėti šio varianto kombinacijas su kitais dviem variantais.
Vertinant neigiamą poveikį aplinkai, konsultantų manymu, jis mažiausias būtų ties Melnrage ir Būtinge. Vertinant techniniu požiūriu, t. y. statybos sąlygas, geriausias būtų Klaipėdos-Melnragės variantas, antroje vietoje - Būtingės, trečioje - Palanga-Šventoji. Būtingės atveju plėtra būtų sudėtinga, nes reikėtų naujos infrastruktūros. Vystant Klaipėdos uosto pietinę dalį, pasak konsultantų, tai būtų natūrali plėtra.
Garantuotų Baltarusijos krovinius
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys mano, kad, turint omenyje su Melnrage susijusius socialinius klausimus, reikėtų rinktis Būtingės variantą iškeliant iš dabartinio Klaipėdos uosto ateityje dujų ir naftos produktų krovą.
B. Lubio manymu, reikia laikino suskystintų dujų terminalo, kuris galėtų atsirasti vienoje iš 12 svarstytinų vietų, ir be Kiaulės Nugaros salos. O didysis dujų terminalas, pasak B. Lubio, turi būti statomas kartu su Baltarusija. Lietuvai per metus reikia 3,1 milijardo kub. metrų dujų, o Baltarusijai - 20 milijardų kub. m. Tad 5-7 milijardus kub. m ji galėtų gauti naujame Lietuvos terminale. Tokiu atveju, B. Lubio manymu, būtų galima tikėtis, kad Baltarusija savo tranzitinius krovinius nukreiptų į Klaipėdos ir Būtingės uostus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą