Skandinaviškų kruizų užkulisiuose

Kelionių įspūdžiai

Patekti į toli gražu ne pagrindinį Suomijos - Turku - miestą iš Lietuvos galima ir neišleidžiant krūvos pinigų, tačiau reikia pasiryžti gana intensyviai kelionei.

Turku - Klaipėdos dydžio seniausias Suomijos miestas (pernai sukako 777 metai), buvusi sostinė dabar tituluojama kultūros centru. Tai antras po Helsinkio šalies uostamiestis. Krova jame siekia vos 4 milijonus tonų, užtat kasmet per šį uostą keliauja per 4 milijonus žmonių ir tik per jį visoje Suomijoje keltais gabenami geležinkelio vagonai.

Turku uostas yra labiausiai prieinamoje Suomijos pakrantės vietoje, iš jo aptarnaujama Skandinavija, Šiaurės Europa, Baltijos šalys ir Rusija - jis tampa svarbiu Suomijos logistikos centru. Nenuostabu, kad Turku itin išvystytas vandens turizmas - organizuojama daug kruizų į salas ir kitas lankytinas vietas.

Be kita ko, iš Turku į Stokholmą (Švedija) kasdien pasikeisdami plaukia du kruiziniai keltai, talpinantys po maždaug 2500 žmonių, 450 automobilių ir 50 treilerių.

Kai bilietai pigesni

Tiesioginių lėktuvo skrydžių iš Lietuvos į Turku rasti nepavyko, o netiesioginio skrydžio bilietas kainuoja apie tūkstantį litų į vieną pusę. Beje, laiko taip pat nemažai būtų tekę sugaišti, nes keletą valandų būtų reikėję laukti oro uoste lėktuvo. Kadangi ieškojau patogesnio ir pigesnio kelionės varianto į Turku, nusprendžiau iš Kauno skristi iki Stokholmo.

Bilietą iš Kauno į Stoholmą pavyko nusipirkti už 60 litų, o keltas kainavo taip pat nedaug - tik 25 eurus, tačiau vietinis susisiekimas Skandinavijoje "prarijo" dar krūvą pinigų. Beje, grįžtant į Stokholmą už keturvietę kajutę sumokėjome tik 50 eurų, nes paprastą savaitės dieną bilietai gerokai pigesni. Laive galima rinktis brangesnes ar pigesnes kajutes. Šie trumpi kruizai dėl kainos ir yra gana populiarūs.

Švedai siautė, suomiai miegojo

Švedijoje, vos tik priėjus keltų terminalą, iškart teko susipažinti su būsimo kruizo nuotaikomis - nešvediška netvarka, besimėtančios krūvos alaus skardinių ir prie laukujų durų tam tikrą turisto "formą" baigiantys įgyti pramogautojai. Penktadienio vakarą, po darbų švedai išsiruošė pasilinksminti.

Vos įsikūrę laive vieni iškart į pirtį, kiti į parduotuvę, barus ar restoraną pasuka. Taip švedai ir klegėjo iki maždaug 3 ar 4 valandos nakties, tačiau kone visi vienu metu nuščiuvo. Išskyrus vieną kitą, jau vietos neberandantį ar ieškantį nesumigusios kompanijos.

Sumigus Stokholmo "pamainai", po laivą pradėjo šmėkščioti nematytos ir kiek žvalesnės žmogystos. Jų veidai bylojo apie galvos skausmą ir tam tikrą ligą. Neiškart supratau, jog tai po kruizo linksmybių bepabundą suomiai. Švedams sulipus į laivą ir besilinksminant, jie saldžiai miegojo.

Teisybės dėlei reikia patikslinti, jog tų suomių ne tiek jau ir daug buvo - penktadienio dieną dauguma, matyt, dar dirbo.

"Girti" kruizai

Tiek suomiai, tiek švedai yra pamėgę trumpus kruizus šiais laivais dėl paprastos priežasties - ten veikiančioje parduotuvėje prekės neapmokestintos akcizu, o baruose ir restoranuose alkoholis bei maistas yra pigesni. Reikia pridurti, jog neapmokestintų prekių kaina džiugina tik pačius skandinavus.

"Girtais" kruizais savaitgalį mėgaujasi jaunesni skandinavai, o eilinėmis savaitės dienomis - dažniausiai gerokai perkopę pensinį amžių, iš šalies pažvelgus vos krutantys keltų terminalo salėje žmonės.

Bet pirmas įspūdis klaidina, nes pastarieji atgyja jau įsikūrę laive - taip besilinksminančių garbaus amžiaus senolių seniai neteko matyti. Vieni jų laivo bare ar restorane šoko ir dainavo - ne šiaip, bet iš širdies, kiti lošė žaidimų automatais, treti šlavė parduotuves.

Išvydęs perkamo alkoholio kiekius, suabejojau, ar iš tikrųjų lietuviai tiek jau daug geria. Vos pirkinių krepšelį benulaikantys senoliai alkoholio pirkosi sočiai, o alaus dėžių, žvilgtelėjus akies krašteliu, neįmanoma buvo suskaičiuoti. Jaunieji skandinavai taip pat neatsiliko, tik atsipalaiduoti leido sau gerokai daugiau.

Apie skandinavų laisvumą

Per nesusipratimą nusipirkau bilietą, kuris suteikia tik sėdimą vietą atskiroje salytėje, todėl naktį joje ir praleidau.

Šokiravo šalia įsikūrusių keleivių elgesio laisvumas. Iš pradžių pamaniau, jog jie negerbia aplinkinių... Tačiau nors, atrodo, ir esu laisvo pasaulio pilietis, vėliau supratau, kad tai įprasta.

Pirmiausiai šokiravo sugrįžęs bendrakeleivis, kuris drėbtelėjo savo striukę ant žemės tarp sėdynių ir pats atsigulė, praėjus porai minučių nusiavė batus, o galiausiai ir kojines nusimovė! Netrukus ir dar vienas keliautojas pasekė jo pavyzdžiu. Kiek vėlėliau pasigirdo ritmingas oro pūtimas, atsisuku - bendrakeleivis pripučiamą čiužinį bepučiąs, išsivyniojo miegmaišį, nuėjo į tualetą, susitvarkė, šoko iš kelnių ir - miegoti. Visas laisvės pamokėles vainikavo jau pasilinksminusi vidutinio amžiaus porelė, kuri sugrįžusi kone "meilę" pradėjo.

NATO konferencijos saugumas

Grįžti iš Stokholmo teko į Rygą, kur buvo prasidėjusi NATO konferencija bei suvažiavusi krūva valstybių vadovų ir kitų VIP (labai svarbių) asmenų.

Renginio saugumui užtikrinti Rygoje beveik visas autotransporto eismas buvo sustabdytas. Laimei, autobusai į Rygos autobusų stotį iš oro uosto kursavo, o bilietų kainos net žemesnės nei Lietuvoje - 20 latviškų santimų (1 litas). Suomijoje už vienkartinį bilietėlį tekdavo pakloti po du eurus.

Visa kelionė būtų sklandžiai ir pasibaigusi, jei ne autobusas važiavęs iš Talino per Rygą į Klaipėdą, kuris vėlavo kone tris valandas. Belaukiant Rygos stoties dispečerė niekuo padėti negalėjo, o Klaipėdos kompanijos, kurios autobuso laukiau, telefonu niekas neatsiliepė.

Nei pakartas, nei paleistas pasijaučiau - į viešbutį pasuksi, autobuso tikrai nesulauksi, o, šiam vėluojant dvi valandas, viltis, kad vis dėl jis atvyks, vis blėso.

Tačiau kantrybė nugalėjo. Dėl Estijoje įvykusios avarijos, nors, anot vairuotojų, ir ne pačios didžiausios, susidarė kamštis, o autobusai ir sunkvežimiai buvo praleidžiami tik po lengvųjų automobilių. Keista tik todėl, kad autobusai, taip pat važiavę iš Talino ir turėję pagal grafiką į stotį atvažiuoti dviem valandom vėliau už maniškį, sugebėjo jį aplenkti.

Be kita ko, autobusai vėlavo ir dėl griežtesnės pasienio kontrolės bei užblokuotų Rygos prieigų. O išvažiuojant iš Rygos, policininkai mūsų autobusą nukreipė neaiškiomis gatvėmis ir keliais.

Beje, kartu stotyje laukusi rygietė pasakojo, jog tądien vienintelė protestuoja pasirodė mieste, o ir ta pati tik vieno norėjo - būti laisva savo mieste. Kai pastarosios paklausė, ko iš tikrųjų norinti, ji atsakė, jog savo mieste nori tik laisvai judėti.

Imantas PALIAKAS