Sklypas uoste priešais pavertė verslo partnerius

Konfliktas

Subnuomininkas bando išstumti iš uosto nuomininką

Tęsinys. Pradžia 17 numeryje.

BKT nori žemės sklypą nuomoti tiesiogiai iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Tačiau "Smeltė", kuriai tas žemės sklypas jau išnuomotas ir kuri tvarkingai moka žemės nuomos mokesčius, tam priešinasi.

50 proc. UAB Birių krovinių terminalo (BKT) akcijų priklauso verslininkui Igoriui Udovickiui, 50 proc. - "Klaipėdos Smeltei". I. Udovickis teigia įvykdęs savo įsipareigojimus kaip BKT akcininkas - gavo pinigų terminalo statybai ir garantuoja jo darbą. Tačiau kitas akcininkas savo įsipareigojimų nevykdąs - neatsisako žemės sklypo nuomos terminalo naudai. "Dėl subnuomos buvo tariamasi tik iš pradžių, kad būtų galima pradėti terminalo statybą. Paskui "Smeltė" turėjo atsisakyti dalies teritorijos nuomos ir leisti ją nuomoti BKT tiesiai iš Uosto direkcijos",- sakė I. Udovickis.

Turi viską, išskyrus žemę

Birių krovinių terminalas, pastatytas "Smeltės" nuomojamoje teritorijoje prie 103-104 krantinių, pradėtas eksploatuoti nuo 2002 metų pavasario, nors oficialiai objektas buvo priduotas tik 2003 metų pavasarį. Šiuo metu BKT eksploatuoja 200 m krantinių. Jau beveik metus BKT vykdo veiklą lyg ir neoficialiai, nes subnuomos sutartis nutraukta todėl, kad BKT daugiau kaip dvejus metus nemokėjo subnuomos mokesčio. Per 2003 metus BKT perkrovė 698 tūkst. 629 tonų krovinių. Pernai jo apyvarta pasiekė 10 mln. Lt. BKT dirba 40 darbuotojų.

"Smeltė" iš Uosto direkcijos nuomoja 2,2 km krantinių, iš kurių krovai tinka tik 1,5 km krantinių. Be to, 101-104 krantinės šiuo metu yra geriausios "Smeltėje", gylis prie jų yra 12,5 m, o prie kitų krantinių gylis - 7,5 m ir mažesnis. Pernai "Smeltė" perkrovė 1 mln. 393,5 tūkst. krovinių.

"BKT dirba labai efektyviai. Pernai gruodžio mėnesį terminalo įrengimais jau buvo pakrautas pirmasis milijonas tonų krovinių. Tai pasiekta mažiau nei per pusantrų metų. 700 tūkst. tonų krovinių per metus - labai geras rodiklis, turint omenyje, jog BKT dirba itin sunkiomis sąlygomis, nes neturi savo teritorijos ",- sako I. Udovickis. - BKT moka lizingo mokesčius, grąžina kreditus, nuolatos mažėja BKT skola bankui. Terminalas turi viską, išskyrus teisę teisiškai egzistuoti šioje teritorijoje".

LKAB "Klaipėdos Smeltė" atstovai mano, kad tik sąmoningi BKT vadovybės veiksmai nemokant "Smeltei" už žemės subnuomą sudarė tokią situaciją, kad BKT šiuo metu naudojasi žeme, neturėdama jokio teisinio pagrindo ir tuo daro žalą "Smeltei", kuri ir šiuo metu moka Uosto direkcijai žemės nuomos mokestį už BKT naudojamą žemės sklypą. Matyt, tokia padėtis, kai už žemės subnuomą nereikia mokėti, yra patogi BKT.

Ko siekia "Smeltė"?

Kodėl, I. Udovickio manymu, "Smeltė" nenori, kad Uosto direkcija išnuomotų dalį jos nuomojamos teritorijos bendrai įmonei BKT? Pasak jo, "Klaipėdos Smeltės" ketinimai išreikšti 2003 m. vasario 27 d. rašte, kuriuo primenama, kad 2000 m. gegužės 12 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės subnuomos sutartis, pasirašyta tarp "Smeltės" ir BKT, nuo 2003 m. vasario 10 d. yra nutraukta. Subnuomos terminui pasibaigus arba ją nutraukus subnuomininkas, t. y. BKT, privalo grąžinti subnuomotojui tą žemės sklypą tokį, kokį gavo sudarydamas šią sutartį. Šiuo raštu pranešama, kad "Smeltė" sutinka spręsti klausimus dėl kompensacijos už Birių krovinių terminalo subnuomotoje teritorijoje pastatytus statinius perleidžiant nekilnojamą turtą "Smeltei". Ji siūlo už juos mokėti rinkos verte.

Vilkinama terminalo statyba

Birių krovinių terminalas pradėtas statyti 1999 m. Buvo planuota statyti du kompleksus su 4 sandėliais. Pagal pirmą projektą turėjo būti pastatyti du sandėliai. Jau praėjo beveik ketveri metai, tačiau pastatyta tik vienas sandėlis ir transporteris bei padėti kito sandėlio pamatai. Technologiškai trąšas dabar galima krauti tik 103-104 krantinėse.

"Smeltės", BKT akcininkės, vadovybė, matydama, kad AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) sugeba pastatyti terminalą per metus ir stato juos vieną po kito, neslepia savo nepasitenkinimo.

I. Udovickis teigia, jog antro sandėlio BKT negali pastatyti todėl, kad "Smeltės" prezidentas Martinas Gusiatinas daro kliūtis ir neduoda žemės pastatyti antrą ciklą priešgaisrinės sistemos, kuri yra būtina ir be jos antro sandėlio nepriimtų valstybinė komisija.

Paklaustas, kodėl nebaigiamas statyti terminalas, laikinai einantis BKT generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Dambrauskas atsakė: "Ar galima investuoti į jį toliau pinigus, kai nėra žinoma perspektyva, kai dar neišspręstas žemės klausimas? Jau investuota daugiau kaip 20 mln. Lt. Norint statyti antrą ir trečią sandėlius, reikėtų investuoti dar apie 10 mln. Lt ir jie būtų statomi svetimoje žemėje. Kai išspręsime žemės nuomos klausimą, tada svarstysime investicijų planą."

Pasak M. Gusiatino, jeigu "Smeltės" ir BKT santykiai būtų normalūs, būtų buvę galima pastatyti ir tuos 4 sandėlius. Tačiau matydama, kaip elgiasi partneris, "Smeltė" dabar ketina geriau statyti didžiulį sandėlį žemės ūkio produktams, turintį savo iškrovimo mazgą. Jau pradėti šio sandėlio projektavimo darbai.

Baiminamasi dėl BKT bankroto

"Smeltės" atstovai teigia, jog, neturėdami duomenų apie BKT finansinės-ūkinės veiklos rezultatus, negali prognozuoti terminalo ateities. Jie teigiamai vertina tai, kad BKT turi krovinių, tačiau mano, kad reikėtų įvertinti, ar tie kroviniai tikrai yra pelningi, turint omenyje investicijas į terminalą ir jų susigrąžinimo laiką.

I. Udovickio teigimu, "Smeltės", kaip akcininko, interesai nevaržomi, ji gauna visą informaciją, susijusią su BKT veikla, visus dokumentus. Be to, "Smeltė" reguliariai samdo auditorius ir siunčia į BKT. Pasak jo, tai "Smeltė" vis duoda BKT į teismą. Anot jo, "Smeltė" elgiasi kaip nesąžiningas akcininkas. Ji turėtų sudaryti visas sąlygas BKT vystymui, o ne daryti savo veiksmais jam finansinę žalą ir kelti abejones dėl jo egzistavimo. I. Udovickis įsitikinęs, kad, jeigu žemės nuomos sutartis nebus pasirašyta, BKT bus likviduotas. Pasak jo, kadangi "Smeltė" daro kliūtis dėl žemės nuomos, vadinasi, antras akcininkas sudaro sąlygas BKT likvidavimui.

"Smeltės" atstovai įrodinėja, kad BKT vadovai, nemokėdami subnuomos, negrąžindami skolos "Smeltei", kenkia terminalui finansiškai. Kadangi 2002 m. baigiantis vasarai BKT skola "Smeltei" buvusi 2,5 mln. Lt, "Smeltė" pateikė ieškinį BKT dėl delspinigių. 2002 m. rugsėjo mėnesį Klaipėdos apygardos teismas priteisė BKT sumokėti dalį delspinigių, o Lietuvos apeliacinis teismas priteisė mokėti visą "Smeltės" reikalaujamą sumą - 653 tūkst. Lt delspinigių. Šiandien BKT minėtą delspinigių sumą jau yra sumokėjusi, tuo tarpu pati bendrovė nesiėmė jokių priemonių siekdama kompensuoti jos patirtus nuostolius dėl nesavalaikio atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, iš UAB "Ferteksos transportas", kurios pagrindinis savininkas yra I. Udovickis. "Smeltė", kaip akcininkė, yra sunerimusi, kad dėl netinkamo vadovavimo BKT gali bankrutuoti.

Kyla įtarimų dėl investicijų

"Smeltės" atstovams kilo įtarimų, kad investicijos, įdėtos į BKT, yra per brangios: išleista daugiau kaip 20 mln. Lt. Tad jų susigrąžinimas gali būti rizikingas arba neįmanomas.

2003 m. birželio 2 d. UAB "Projektų ekspertizė" išvadose, be kita ko, teigiama, kad nepagrįstai padidinta BKT darbų kaina 644,4 tūkst. Lt. "Smeltė" bandė kelti klausimą BKT akcininkų susirinkime, tačiau kitas akcininkas nekreipia į tai dėmesio.

I. Udovickis, susipažinęs su BKT vadovybės ataskaita, sakė kol kas neįžiūrįs finansinių lėšų pereikvojimo.

Norima keisti generalinį direktorių

"Smeltės" atstovai nepasitiki BKT generaliniu direktoriumi V. Dambrausku kaip I. Udovickio žmogumi ir norėtų jį pakeisti kitu. I. Udovickio teigimu, V. Dambrauskas yra nepriklausomas specialistas, pastatęs šį terminalą. Nors V. Dambrauskas yra buvęs policijos komisaras, pasak I. Udovickio, jeigu jis 5 metus dirba su trąšomis, vadinasi, jis jau yra ne visai policininkas. Be to, V. Dambrauskas yra UAB "Gazitera Fertilizer", kuri pernai gana daug krovinių davė BKT, generalinis direktorius. I. Udovickis sako palaikąs V. Dambrauską todėl, kad kitas akcininkas siūlo generalinio direktoriaus postą žmonėms, kurie neturi jokios darbo uoste patirties.

Kadangi I. Udovickis ir "Smeltė" turi po 50 proc. BKT akcijų, tad naujo generalinio direktoriaus iki šiol nepavyksta paskirti. V. Dambrauskas generaliniu direktoriumi buvo paskirtas tada, kai 50 proc. BKT akcijų priklausė Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai.

BKT perspektyvos

1998-1999 m., kai kilo idėja statyti tokį terminalą kaip BKT, Klaipėdoje dar nebuvo tokios technologijos. Pasak V. Dambrausko, Rusijos tarifų politika lėmė tai, kad dabar daug kompleksų Klaipėdos uoste yra orientuoti į birių krovinių krovą.

Šiandien "Begos" trąšų krovos galimybės didžiulės. Šių metų antrą pusmetį KLASCO pradės eksploatuoti gerą trąšų terminalą, turintį didžiulį sandėlių ūkį. Taigi BKT, "Begos", KLASCO terminalai - visi trys bus orientuoti į tuos pačius krovinių tiekėjus - Lietuvos ir Baltarusijos trąšų gamintojus. Rusijos trąšų gamintojai į Klaipėdos uostą nepatenka dėl tarifo. Anot V. Dambrausko, konkurencija didžiulė, tačiau 2003-ieji parodė, kad BKT gali labai sėkmingai dirbti.

Tačiau "Smeltės" atstovų nuomonė dėl BKT ateities nėra tokia optimistiška: BKT slegia milijoniniai finansiniai įsipareigojimai ir skolos bankams bei kitiems kreditoriams, didelė konkurencija trąšų perkrovimo srityje, krovos kainų kritimas ir kitos aplinkybės gali nulemti nepavydėtinas BKT perspektyvas.

(Bus daugiau)

Dalia BIKAUSKAITĖ