Sklypas uoste priešais pavertė verslo partnerius

Konfliktas

Uždaroji akcinė bendrovė Birių krovinių terminalas nori žemės sklypą nuomoti tiesiogiai iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Tačiau laivų krovos akcinė bendrovė "Klaipėdos Smeltė", kuriai tas žemės sklypas jau išnuomotas ir kuri tvarkingai moka žemės nuomos mokesčius, tam priešinasi.

Pabaiga. Pradžia 17, 23 numeriuose.

50 proc. UAB Birių krovinių terminalo (BKT) akcijų priklauso verslininkui Igoriui Udovickiui, 50 proc. - "Klaipėdos Smeltei".

Reikalauja per daug mokėti?

Pagrindinė BKT ir "Smeltės" konflikto priežastis, laikinai BKT generalinio direktoriaus pareigas einančio Vidmanto Dambrausko manymu, - geležinkelis. Jeigu BKT nuomotų teritoriją tiesiogiai iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, jis galėtų turėti savo šilumvežių parką.

Būdamas priklausomas nuo "Smeltės" BKT turi naudotis jos teikiamomis šilumvežių paslaugomis, kurių tarifas, V. Dambrausko manymu, nėra ekonomiškai pagrįstas. Pasak jo, BKT negali naudotis, pavyzdžiui, bendrovių "Lietuvos geležinkeliai", "Gargždų geležinkeliai" paslaugomis ir mokėti apie 1 Lt už toną. "Pernai BKT "Smeltei" už šilumvežių paslaugas sumokėjo 1 mln. 600 tūkst. Lt. Esant laisvai rinkai BKT būtų galėjusi mokėti tik apie 700 tūkst. Lt. Versdama permokėti 900 tūkstančių litų "Smeltė" žlugdo BKT",- sakė l. e. p. BKT generalinis direktorius.

Klausimą, esą "Smeltės" paslaugų įkainiai yra nepagrįstai aukšti, BKT kelia ir teismuose, tačiau, pasak "Smeltės" juristų, taip ir nepateikė nė vieno įrodymo. Jų teigimu, "Smeltės" įkainiai yra pagrįsti savikainos skaičiavimais, o sutartiniai šilumvežių įkainiai, taikomi BKT, nekompensuoja "Smeltei" visos šių paslaugų savikainos.

Igoris Udovickis sako, kad vienintelis jo oponentas yra "Smeltės" prezidentas M. Gusiatinas

"Smeltė", ieškodama kompromiso, taiko BKT mažesnį paslaugų įkainį nei tas, kuris yra nustatytas jų abiejų pasirašytoje sutartyje. Be to, BKT neatsižvelgia į tai, kad "Smeltė" teikia papildomas geležinkelio vagonų manevravimo paslaugas, tiesiogiai susijusias su vagonų atvarymu į krovos vietą, manevravimu ir jų grąžinimu atgal, taip pat dispečerinės paslaugas bei patiria nuostolių, stabdydama savo darbus ir negalėdama laiku apdoroti savo krovinių.

BKT kėlė reikalavimus

1999 m. "Smeltė" per mėnesį kraudavo vidutiniškai apie 80 tūkst. tonų krovinių. Dabar per mėnesį čia kraunama daugiau kaip 170 tūkst. krovinių, įskaitant ir BKT trąšas. Krova padidėjo daugiau nei dvigubai, o geležinkelio kelynas liko toks, koks buvo.

BKT yra "Smeltės" nuomojamos teritorijos gilumoje. Kad jis galėtų dirbti, geležinkelio vagonai 1,5 km turi būti vežami per "Smeltės" teritoriją. Pasak "Smeltės" atstovų, BKT norėtų, kad būtų pasirašyta tokia geležinkelio eismo organizavimo instrukcija, kad jis galėtų naudoti ne tik tuos geležinkelio kelius, kurie yra prie 103-104 krantinių, bet ir geležinkelio kelius, esančius ties kitomis krantinėmis, kurias naudoja "Smeltė" pagal žemės nuomos sutartį su Uosto direkcija, idant jo vagonai galėtų manevruoti.

"Smeltei" nesutikus patvirtinti tokių taisyklių, BKT pradėjo daryti spaudimą, prasidėjo teisminis procesas, daugiau kaip mėnesį paralyžiavęs "Smeltės" darbą. Beje, valstybės įmonė "Geležinkelių projektavimas" atliko "Smeltės" privažiuojamojo kelio įvertinimo studiją. Joje konstatuota, kad šiuo metu nėra galimybės vykdyti krovimo ir manevravimo darbus atskiru BKT lokomotyvu nepažeidžiant eismo saugumo reikalavimų. Be to, "Smeltės" įgalioti asmenys ir uosto projektavimo specialistai ne kartą BKT siūlė alternatyvius problemų sprendimo būdus bei techninius sprendimus, kurie sudarytų galimybę BKT darbus organizuoti taip, kad nesikirstų abiejų bendrovių veikla, tačiau BKT tokių sprendimų būdų atsisakė.

Mazgas pastatytas ne vietoje

Beje, kai buvo pradėti BKT terminalo projektavimo darbai, buvo siūloma nestatyti geležinkelio vagonų iškrovimo mazgo krantinėje, nes toje teritorijos dalyje nuolat aktyviai vyksta krovos darbai į laivus ir iš jų. BKT akcininkų susirinkime Martinas Gusiatinas, dabartinis "Smeltės" prezidentas, perspėjo, jog iškrovimo mazgą reikia statyti ne krantinėje, o palei Nemuno gatvę.

V. Dambrausko teigimu, galbūt ir būtų buvę teisingiau geležinkelio vagonų paskirstymo mazgą statyti viršutinėje teritorijos dalyje, palei Nemuno gatvę. Tačiau, anot jo, ten ir šiandien dar nėra geležinkelio atšakos, eina tik vienas magistralinis kelias, tad dar ir šiandien BKT nebūtų pradėjęs krovos. Beje, BKT už 700 tūkst. Lt nusipirko jai nereikalingą pastatą, buvusią valgyklą, vien todėl, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planus ten, kur jis stovi, ketinama nutiesti pietinę geležinkelio atšaką. Jo teigimu, pietinės atšakos nutiesimas išspręstų 80 proc. visų problemų. V. Dambrauskui tada akcininkų susirinkime pavyko įrodyti, kad kol kas optimaliausias sprendimas norint pradėti krauti laivus - nieko nekeisti.

"Smeltė" dar 2000 metais užsakė projektą Sankt Peterburgo "Lenmorniiprojekt" specialistams, kurie Klaipėdos ir kituose uostuose suprojektavo ne vieną objektą. Jų nuomone, statyti pagrindinį geležinkelio vagonų iškrovimo mazgą reikėjo tik ties Nemuno g. M. Gusiatino manymu, jeigu taip būtų buvę padaryta, t. y. iškrovimo mazgas būtų buvęs pastatytas daug anksčiau nei prie krantinių, šiandien BKT neturėtų problemų dėl vagonų padavimo bei visiškai nebūtų trukdoma "Smeltei".

M. Gusiatinas pažymėjo BKT vadovo "nuopelną" - įkalbėti akcininkus duoti leidimą nusipirkti pastatą (valgyklą) už 700 tūkst. Lt, kurio vertė, prezidento manymu, neviršija 200 tūkst. Lt, skirtą nugriovimui. Pasak jo, šio pastato įsigijimo klausimą turėjo spręsti Uosto direkcija, nes tai susiję su infrastruktūros gerinimu.

Absurdo viršūnė

Nesutarimams dėl geležinkelio pasiekus aukščiausią tašką, BKT kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įpareigojimo sudaryti su BKT žemės nuomos sutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių uždraudžiant "Smeltei" naudotis 101-104 krantinėmis pritaikymo. Pernai balandžio 28 d. apylinkės teismas priėmė sprendimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

M. Gusiatino manymu, tai, kad "Smeltė" galėjo krovą vykdyti 101-104 krantinėse, kurias ji nuomoja iš Uosto direkcijos ir moka už tai nuomos mokestį, tik tada, kai jai ten leis dirbti BKT, nieko nemokantis už žemės nuomą, buvusi absurdo viršūnė.

Pasak I. Udovickio ir V. Dambrausko, 101-104 krantinės buvo statomos specialiai BKT. Šiuo metu jos nėra tinkamos kam nors krauti, išskyrus trąšas. Mat čia kranų keliai yra kitokio standarto - jie pritaikyti ne kranams, o pakrovimo mašinoms. Anot I. Udovickio, šiandien tose krantinėse "Smeltė" krauna metalo laužą ir jas gadina.

"Smeltė" ir taip netrukdė BKT naudotis 103-104 krantinėmis, o 101-102 krantinėse vykdyti krovos darbus BKT net neturi techninių galimybių, tačiau buvo ribojama galimybė ir "Smeltei" ten dirbti. Beje, 101-104 krantinės yra vienintelės giliavandenės krantinės ties "Smeltės" nuomojama teritorija, ir būtent prie 101-102 krantinių "Smeltė" krauna vieno stambiausių savo kliento UAB "Kuusakoski" (buvusios UAB "Kuusamet") krovinį, su kuria bendradarbiauja jau nuo 2000 metų. Tuo tarpu teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant "Smeltei" be BKT leidimo naudotis 101-104 krantinėmis, BKT iš karto pateikė komercinį pasiūlymą minėtai bendrovei dėl UAB "Kuusakoski" metalo laužo krovos tose pačiose 101-102 krantinėse.

Tokie BKT veiksmai "Smeltėje" tada vertinti kaip stengimasis jai padaryti žalą ir bandymas tokiu būdu susidoroti su ja, kaip su konkurente. Tačiau 2003 m. birželio 4 d. Klaipėdos apygardos teismas panaikino Klaipėdos apylinkės teismo nutart'e1 dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Kodėl subnuomininkas šokdina nuomininką?

"Smeltės" interesus gynęs advokatas Gintautas Bartkus, buvęs teisingumo ministras, paprašytas pakomentuoti situaciją, kokiu pagrindu subnuomininkas gali taip šokdinti nuomininką, atsakė: "Kyla klausimas, ar ieškovas, prašantis taikyti tokias priemones, ir teismas, priėmęs tokią nutartį, pakankamai įsigilino į dalyko esmę. Teisine prasme šiuo klausimu kyla daug abejonių. Krantinės apskritai nėra ginčo objektas, o teismo antstolis atidavė krantines naudoti subnuomininkui, su kuriuo nutraukta subnuomos sutartis todėl, kad jis nemokėjo nuomos mokesčio".

Esant tokiai situacijai kyla įtarimų, neva buvę policininkai, dirbantys tiek UAB "Ferteksos transportas", tiek BKT, gali naudotis senais ryšiais ir daryti įtaką teismui.

Nepavyksta susitarti

I. Udovickio teigimu, kol Vakarų pramonės ir finansų korporacija buvo vieninga, su "Smelte" buvo dirbama gana konstruktyviai. Pasak jo, korporacijos akcininkai A. Bosas, R. Stonys, S. Paulauskas jį palaikydavę. Visada jo vienintelis priešininkas ir oponentas buvęs Martinas Gusiatinas.

Tiesa, "Vakarų ekspreso" žiniomis, I. Udovickis 2003 metais daugiau kaip pusmetį bylinėjosi su korporacija dėl jai nuosavybės teise priklausančių BKT akcijų perėmimo, tačiau I. Udovickio ieškinys buvo atmestas.

Paklaustas, ar jie nebandė su M. Gusiatinu taikiai susitarti tarpusavyje, I. Udovickis atsakė: "Kelis kartus bandėme susitarti, bet nieko neišėjo. Mūsų požiūris į gyvenimą skirtingas. Aš esu pasiruošęs antro akcininko niekada nematyti, jeigu BKT bus sudarytos sąlygos efektyviai dirbti, kad jis galėtų krauti per metus ne 700 tūkst., o 2 mln. tonų. Man nesvarbu, koks yra kitas akcininkas ir kokios jo emocijos".

I. Udovickis sako dabar reguliariai susitinkąs su nauju "Smeltės" generaliniu direktoriumi Rimvydu Vaštaku ir jie kartu bandą ieškoti išeities iš susidariusios padėties.

Du pešasi, trečias laimi

Teisminiai procesai, žinia, tęsiasi gana ilgai. Negana to, kad BKT ir "Smeltės" tarpusavio nesutarimai gadina visą Klaipėdos uosto įvaizdį, belaukiant teismų sprendimų viskas baigsis tuo, kad BKT pralaimės konkurencinėje kovoje. Kol du akcininkai pešasi tarpusavyje, tokios stambios krovos kompanijos kaip "Bega" ir KLASCO veltui laiko negaišta, diegia naujas technologijas, didina trąšų krovą. Tad, kai galų gale teismai išspręs dviejų bendrovių ginčą, gali paaiškėti, kad visa kova buvo beprasmiškas laiko gaišimas, nes BKT nebesugebės užsitikrinti sau vietos Klaipėdos uoste tarp kitų trąšas kraunančių bendrovių.

Tačiau "Smeltės" generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas tikisi, kad konflikto šalys ras kompromisą, ir teigia, kad "Smeltė" yra pasiruošusi tartis.

Dalia BIKAUSKAITĖ