Sklypas uoste priešais pavertė verslo partnerius

Konfliktas

Subnuomininkas bando išstumti iš uosto nuomininką

Bendrovė Birių krovinių terminalas bylinėjasi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir laivų krovos akcine bendrove "Klaipėdos Smeltė" dėl tiesioginės žemės nuomos.

Uosto direkcija negali išnuomoti žemės Birių krovinių terminalui (BKT), nes ji jau yra išnuomota "Klaipėdos Smeltei". Pastaroji subnuomojo žemę BKT, tačiau, kadangi terminalas daugiau nei dvejus metus nemokėjo subnuomos mokesčio ir negrąžino skolos, nutraukė subnuomos sutartį.

"Smeltė", jeigu atgautų skolą, vykdydama ankstesnius šalių susitarimus, sutiktų toliau subnuomoti žemę, tačiau BKT, jau pasistatęs "Smeltės" nuomojamoje teritorijoje statinius, bet su ja neatsiskaitęs, nebesutinka žemę subnuomoti ir reikalauja, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dalį žemės nuomotų tiesiogiai BKT.

Paklaustas, kodėl ryžtasi bylinėtis su Uosto direkcija, laikinai einantis BKT generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Dambrauskas atsakė: "101-104 krantinių inžineriniai tinklai yra įrengti už BKT pinigus. Tam terminalas išleido 825 tūkst. Lt. Kai Uosto direkcija rekonstruoja krantines, inžinerinius tinklus už savo lėšas tiesia operatorius. Vadinasi, mums turėjo būti neleista investuoti. Tai už savo pinigus turėjo daryti "Smeltė".

Pasak V. Dambrausko, kreipimasis į teismą yra vienintelis civilizuotas būdas išspręsti problemą.

"Inžineriniai tinklai pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą yra infrastruktūros objektas, kurį statyti turi Uosto direkcija, o nuosavybės teise priklauso jis valstybei. "Smeltė" pati investavo į 101-104 krantinių rekonstrukciją, užsakydama ir finansuodama projektinės dokumentacijos paruošimą. Be to, siekdama sudaryti sąlygas BKT statybai, "Smeltė" neatlygintinai nugriovė jai nuosavybės teise priklausančius statinius ir pastatus", - taip šią situaciją komentuoja "Smeltės" prezidentas Martinas Gusiatinas.

Kaip BKT atsirado "Smeltėje"?

Verslininkas Igoris Udovickis, kuriam priklauso 50 proc. BKT akcijų, sako idėją statyti birių trąšų terminalą turėjęs jau nuo 1996 metų ir Klaipėdos uoste ieškojęs partnerio. 1999 m. juo tapo Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija, kuri buvo nusipirkusi daugiau kaip 90 proc."Smeltės" akcijų.

Korporacija tapo I. Udovickio kompanione įgyvendinant projektą, susijusį su mineralinių trąšų krovos komplekso statyba ir eksploatavimu. Verslininko teigimu, 50 tūkst. Lt, korporacijos sumokėti už akcijas, buvo vienintelė investicija į BKT per visus tuos metus.

Įkūrus bendrą įmonę Birių trąšų terminalą, iš pradžių 45 proc. akcijų priklausė "Ferteksos transportui", vėliau - I. Udovickiui, kaip juriniam asmeniui, 5 proc. - Vidmantui Dambrauskui, o 50 proc. - Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai. Šiuo metu 50 proc. BKT akcijų valdo "Smeltė", o kitas - I. Udovickis.

Pasak M. Gusiatino, prieš steigiant bendrą įmonę, buvo bandyta akreipti korporacijos dėmesį į tai, kad negalima ekspeditoriui - I. Udovickiui, - kuris vieną dieną turi krovinių, kitą - ne, palikti 50 proc. akcijų.

"Smeltės" prezidento teigimu, paskirstant akcijas po 50 proc. buvusi padaryta klaida, bet dar didesnė klaida esanti tai, kad BKT vadovui ir vyr. finansininkui įtaką daro tik vienas iš akcininkų - I. Udovickis. Tad esą suprantama, kad turint po 50 proc. akcijų, visos įmonės valdymas yra BKT vadovo rankose.

Konflikto esmė

AB "Klaipėdos Smeltė", kaip ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), AB Vakarų laivų gamykla, AB "Baltijos laivų statykla, AB "Laivitė", buvo privatizuota kaip veikianti įmonė, t. y. Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija už milijonus litų pirko AB "Klaipėdos Smeltė" akcijas iš VĮ Valstybės turto fondo.

"Smeltei", kaip ir kitoms įmonėms, uoste vykdančioms veiklą, duota teisė iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuomoti tam tikrą teritoriją ir naudotis valstybei priklausančiomis krantinėmis, esančiomis prie jos. Pačios "Smeltės" akcijos, be galimybės 25 metus naudotis ta žeme, nebūtų buvusios vertos keliasdešimties milijonų litų.

Kuriant naują terminalą, buvo pasirašyta nemažai sutarčių, kurios apibrėžė BKT ir "Smeltės" santykius, mat terminalas turėjo būti pastatytas "Smeltės" nuomojamos teritorijos dalyje. "Smeltė" turėjo subnuomoti dalį savo teritorijos manais už I. Udovickio, kaip akcininko, įsipareigojimus. Visi tiek vienos, tiek kitos pusės įsipareigojimai yra surašyti konfidencialioje sutartyje.

"Smeltė" 2000 m. gegužės 12 d. pasirašė su BKT žemės subnuomos sutartį. Subnuomotas 33 tūkst. 931 kv. m ploto uosto žemės sklypas (nuo 103 iki 106 krantinės) su prie jo esančiomis 469 m ilgio krantinėmis. Už subnuomą BKT turėjo mokėti "Smeltei" tiek pat, kiek ši moka Uosto direkcijai. Daugiau kaip dvejus metus BKT nevykdė savo skolinių įsipareigojimų ir nemokėjo už subnuomą. "Smeltė" siuntinėjo raštus, prašydama BKT atsiskaityti. Pagaliau pernai vasario 8 d. "Smeltė" nutraukė subnuomos sutartį, norėdama atgauti skolą.

Beje, "Smeltė" ir dabar sutinka toliau subnuomoti žemę BKT. Tačiau į pasiūlymus sumokėti skolą ir pasirašyti subnuomos sutartį iš naujo BKT nereaguoja. Tuo tarpu I. Udovickio teigimu, BKT ir "Smeltės" konflikto esmė - pinigai. Jis mano, kad iš jo norima atimti už jo pinigus pastatytą uoste trąšų krovos terminalą.

Verslininkas sako ėmęsis statyti terminalą todėl, kad buvę pažadėta, jog "Smeltė" atsisakys dalies savo nuomojamos žemės ir neprieštaraus, kad BKT su Uosto direkcija sudarytų tiesioginę nuomos sutartį. Pasak jo, konfliktas yra didelis, o žemės nuomos klausimas - tik vienas iš daugelio jo epizodų. Šio konflikto, anot jo, galėję visai nebūti, jeigu Uosto direkcija būtų elgusis kaip žemės šeimininkė.

V. Dambrausko teigimu, nebūtų labai didelio skirtumo, ar 20 metų būtų pasirašyta žemės nuomos, ar subnuomos sutartis, jei nekiltų problemų dėl geležinkelio. Pasak jo, "Smeltė", būdama BKT akcininkė, turėtų paisyti ir BKT interesų, o ne būdama ir jo konkurentė, ginti tik savuosius.

Tuo metu "Smeltės" atstovai mano, kad I. Udovickis nevykdo savo įsipareigojimų ir įžūliai skverbiasi į uostą naudodamasis visais prieinamais būdais, nepaisydamas to, kad "Smeltės" savininkai, pirkdami bendrovės akcijas už milijonus litų, įgijo teisę dirbti jai išnuomotoje teritorijoje.

Nemokėjo subnuomos

Paklaustas, kodėl BKT nemokėjo "Smeltei" už subnuomą, V. Dambrauskas atsakė: "Mes manėme, kad "Klaipėdos Smeltė" elgėsi nesąžiningai. Mums buvo subnuomota žemė ties 103-106 krantinėmis. Viena vertus, tame sklype "Smeltė", nederindama su mumis, vykdė krovos darbus. Kita vertus, ji reikalavo iš mūsų subnuomos mokesčio, o dalį mums subnuomotos žemės ji subnuomojo kitai įmonei ir iš jos taip pat ėmė pinigus. Tokių dalykų subnuomos sutartyje tikrai nebuvo numatyta".

Pasak I. Udovickio, "Smeltė" turi finansinių pretenzijų BKT, bet šis taip pat turi tokių pretenzijų jai, tad galutinį sprendimą, kas kam ir kiek skolingas, turi priimti teismas. Tačiau M. Gusiatino manymu, BKT sąmoningai aštrino konfliktą su "Smelte". Imdamas kreditus iš "Parex" banko, terminalas atsiskaitė su kitais klientais, o "Smeltei" už suteiktas krovos paslaugas nemokėjo nuo 2000 metų.

Pasak M. Gusiatino, už suteiktas krovos paslaugas ir subnuomą BKT "Smeltei" jau yra skolingas 2,8 mln. Lt. 2003 m. sausio mėnesį "Smeltė" kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos išieškojimo. Po kurio laiko BKT pateikė priešieškinį dėl 5,7 mln. Lt žalos atlyginimo. Esą tokią žalą "Smeltė" padarė BKT dėl negautų pajamų. "Smeltės" juristų manymu, tas ieškinys išlaužtas iš piršto.

Savo žemę užstatė bankui

I. Udovickis sako, jog pagal konfidencialią sutartį jis yra įsipareigojęs garantuoti terminalo statybą. Pasak jo, korporacijos nejaudino tai, iš kur jis gaus pinigų.

I. Udovickiui asmeniškai bei jo kompanijoms priklauso nemažai įvairių aktyvų. Jis turi vieną geriausių Klaipėdos mieste žemės sklypų, kurio vertė šiandien siekia 22 milijonus litų. Tą žemę I. Udovickis tvirtina supirkęs po gabalėlį iš įvairių žmonių.

Pirmiausia I. Udovickis šį sklypą užstatė bankui, pasirašė asmeninį laidavimą dėl kredito ir gavo 3 mln. JAV dolerių paskolą. Be to, visus "Ferteksos transporto" krovinių srautus nuo 1999 m. spalio 1 d. I. Udovickis nukreipė per BKT ir padidino krovos tarifus.

I. Udovickis tvirtina pakeldamas tarifus faktiškai pradėjęs dotuoti BKT, kad jis greičiau uždirbtų pinigų, kurių reikėjo įrenginiams nusipirkti, statybai vykdyti, kai kuriems objektams įsigyti. Pasak jo, "Smeltė" terminalui statyti negalėjo skirti tokio žemės sklypo, kuris atitiktų techninius terminalo reikalavimus. Tame sklype buvo daug nedidelių objektų, priklausiusių įvairiems savininkams. BKT buvo privestas supirkti tuos objektus, kad būtų galima teritorijoje statyti krovos kompleksą. Iš viso buvę nupirkti 3 tokie objektai, kurie kainavę per 3 mln. Lt.

Padidinus tarifus, BKT pradėjo labai neblogai uždirbti. Tie pinigai buvę skiriami terminalo statybai. Be to, BKT pasirašė lizingo kontraktus.

"Smeltės" administracija pripažįsta, kad I. Udovickis įkeitė savo žemę, vykdydamas savo prisiimtus įsipareigojimus, tačiau, jos nuomone, I. Udovickis nevertina "Smeltės" indėlio į BKT perduodant šiam terminalui dalį savo verslo bei neprisimena kitų savo įsipareigojimų.

Netesėjo pažado

2002 m. pavasarį, kai visa kredito suma iš banko buvo paimta, kai pinigai buvo išleisti ir terminalas faktiškai pradėjo dirbti, staiga, I. Udovickio teigimu, "Smeltė" pradėjo keisti poziciją. Ji nebesistengė perduoti dalies teritorijos BKT. Tų pačių metų rudenį ji pasirašė naują sutartį su Uosto direkcija dėl žemės nuomos, ignoruodama BKT , tarsi jo nebūtų. 2003 metų žiemą, I. Udovickio manymu, išgalvotu pretekstu "Smeltė" nutraukė subnuomą, tad, anot jo, įmonė, pastatyta už svetimus pinigus, staiga pakibo ore.

Tačiau M. Gusiatino teigimu, BKT tiesiog apgavo "Smeltę". Jis neneigia, kad buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią "Smeltė" atsisakė dalies teritorijos ir sutiko, kad ji būtų išnuomota tiesiogiai BKT. Tačiau už tai pastarasis žadėjo sumokėti "Smeltei" visą skolą, prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus konfidencialioje sutartyje. Bet kai sutartis buvo pasirašyta, BKT atsisakė toliau derėtis ir padavė į teismą Uosto direkciją todėl, kad ši nesudaro su BKT žemės nuomos sutarties.

"Klaipėdos Smeltės" vyr. juristės Esfiros Zaslavskaitės teigimu, BKT minimi "Smeltės" įsipareigojimai dėl žemės nuomos teisių atsisakymo yra negaliojantys, nes jie buvo sudedamoji subnuomos sutarties dalis, kuri buvo nutraukta dėl BKT kaltės, jai nevykdant savo įsipareigojimų.

Šauta į vieną iš akcininkų

Nesutarimai tarp "Smeltės" ir BKT tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus ir jau spėjo virsti labai aštriu konfliktu, gadinančiu visą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įvaizdį. Į šį karą įtraukti ir teismai. Buvo prieita net iki to, kad teismo išvažiuojamasis posėdis vyko pačiame uoste.

"Į mane šovė 2003 metų gegužės 12 d. Tuo momentu priešprieša tarp BKT ir "Smeltės" buvo pasiekusi savo piką. "Smeltė" netgi buvo nutraukusi trąšų terminalo aptarnavimą motyvuodama tuo, kad terminalas negali būti eksploatuojamas. Kai prasidėjo arši kova, kai pergalė, siekiant, kad mums būtų išnuomota žemė, buvo jau netoli, aš atsidūriau ligoninėje ir mažiausiai tris mėnesius nieko negalėjau daryti", - pasakojo I. Udovickis.

I. Udovickis mano, kad dėl BKT susidariusi situacija buvo pagrindas konfliktą spręsti visokiais būdais, netgi imtis banditiškų veiksmų. Jis neatmeta galimybės, jog pasikėsinimas jį nužudyti galėjęs būti susijęs su BKT reikalais, tačiau neįvardija jokių pavar džių, nes sako neturįs įrodymų.

Beje, yra manančiųjų, jog jam dabar yra naudinga pasinaudoti pasikėsinimo korta sprendžiant BKT ir "Smeltės" konfliktą.

Šis pasikėsinimas nužudyti iki šiol dar neatskleistas, ikiteisminis tyrimas dar nenutrauktas. Kol kas konkretūs įtariamieji nenustatyti.

M. Gusiatinas nenorėjo komentuoti šio klausimo, nes mano, kad spaudoje pastaruoju metu vis pasirodantys I. Udovickio įtarinėjamai, susiję su "Klaipėdos Smelte" bei jos vadovais, yra įprastas I. Udovickio reikalų su verslo partneriais sprendimo būdas. "Smeltės" prezidentas sako paliekąs tai jo sąžinei.

Priminsime, jog I. Udovickį pernai pavasarį bandyta nužudyti prie jo buto uostamiesčio Ryšininkų gatvės 8 name. Sulaukęs namo grįžtančio vyriškio, žudikas paleido į jį vienintelį šūvį. Nuvežtam į Klaipėdos apskrities ligoninę, verslininkui buvo diagnozuota kiauryminė šautinė pilvo žaizdą. Kulka sužalojo vidaus organus, vyras neteko daug kraujo.

Į I. Udovickį buvo šauta iš 9 mm kalibro pistoleto "Makarov". Prie jo vamzdžio lipnia juosta buvo pritvirtintas plastmasinis butelis - savadarbis duslintuvas. Paerigūnai tuomet darė prielaidą, jog būtent toks pistoleto "patobulinimas" I. Udovickiui leido išvengti mirties. Mat po pirmojo šūvio pasislinkus pistoleto mechanizmui, į jį pateko lipni juostą, kuria buvo pritvirtintas plastmasinis butelis, ir ginklas užsikirto. Apžiūrėjus pistoletą, jame buvo rasti dar penki šoviniai, vienas iš jų - užstrigęs vamzdyje.

Direkcija negali nutraukti sutarties

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas "Vakarų ekspresui" sakė, jog Uosto direkcija galėtų išnuomoti žemę BKT, bet tik su viena sąlyga - jeigu jo statinys nebūtų buvęs pastatytas teritorijoje, kuri yra jau išnuomota "Smeltei", o, sakykime, plyname lauke.

Šiuo atveju Uosto direkcija turėtų nutraukti nuomos sutartį su LKAB "Klaipėdos Smeltė". Tai ji galėtų padaryti tik esant dviem sąlygoms: arba jeigu "Smeltė" nevykdytų savo įsipareigojimų, t. y. nemokėtų nuomos mokesčio, arba jeigu ji sutiktų gera valia atsisakyti tos žemės dalies nuomos. Tačiau Uosto direkcija "Smeltei" dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo neturi jokių pretenzijų, o "Smeltė" nesutinka, kad direkcija išnuomotų dalį jos nuomojamos teritorijos BKT.

S. Dobilinsko teigimu, Uosto direkcija laikosi visų žemės nuomą reglamentuojančių teisinių aktų reikalavimų. Pasak jo, priešingu atveju, "Smeltė" galėtų paduoti direkciją į teismą ir teismas panaikintų direkcijos sprendimą išnuomoti žemę kitam. S. Dobilinsko manymu, šiuo atveju nuomininkas ir subnuomininkas susipyko tarpusavyje ir įvėlė į teismus Uosto direkciją.

Ketina pateikti didžiulius ieškinius

I. Udovickis mano, kad Uosto direkcijos atstovai elgiasi negražiai. Pasak jo, uoste atsirado didžiulis naujas terminalas ir direkcija turi sudaryti jam normalias darbo sąlygas.

"Jeigu žemė nebus išnuomota ir terminalas bus likviduotas, aš pateiksiu Uosto direkcijai didelius ieškinius, kurie bus skaičiuojami dešimtimis milijonų eurų", - sako I. Udovickis. Paklaustas, kodėl jis nenori, kad žemė būtų subnuomojama, atsakė: "Kokia prasmė subnuomoti, jeigu įstatymas duoda teisę kompanijai nuomoti žemę tiesiogiai".

Pasak jo, "Smeltė" ir BKT negali kovoti dėl žemės, nes tai valstybės turtas, dvi privačios kompanijos negali tarpusavyje dalintis valstybės turto. Uosto direkcija turi teisę valdyti žemę strateginėje zonoje. I. Udovickis yra įsitikinęs, kad situacija, jog direkcija negali išnuomoti BKT žemės, nes "Smeltė" nesutinka, yra išgalvota, nes yra raštai, kad "Smeltė" atsisako dalies teritorijos nuomos.

Kadangi Uosto direkcija nesikiša į konfliktą, I. Udovickiui kyla klausimas, ar Uosto direkcija yra kompetentinga valdyti žemę.

(Bus daugiau)

Dalia BIKAUSKAITĖ