Sprendžiant dienpinigių problemą reikalinga Vyriausybės pagalba

Bendrovėse

AB "LISCO Baltic Service" kelto "Palanga" įgulos nariai už reisą pinigų gavo kur kas mažiau nei tikėjosi. Kai kurie jų piktinosi, bandė ieškoti teisybės.

Vienas jūrininkas sakė esą bendrovės vadovybė visai suįžūlėjusi ir tyčiojasi iš žmonių. Buvę atvejų, kad sumokama mažiau nei numatyta darbo ir apmokėjimo sąlygų už reisą lapelyje, bet kad uždarbis būtų du kartus mažesnis, tokių dalykų dar nebuvę.

AB "LISCO Baltic Service" (LBS) ir AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" darbuotojų interesus ginančio LISCO skyriaus, priklausančio Lietuvos jūrininkų sąjungai, vadovui Algiui Mikalajūnui šis atvejis "Palangos" kelte žinomas. Jo teigimu, LBS administracija šiuo atveju nepadarė jokių pažeidimų. Problema ta, kad dar tebeegzistuoja dienpinigiai.

Keltas stovėjo Klaipėdoje

Dalykas tas, kad dienpinigiai, kurie yra beveik tokio paties dydžio kaip ir atlyginimas, litais jūrininkams mokami tada, kai laivas yra jūroje, užsienyje.

"Palangai" buvo apskaičiuoti dienpinigiai 30 parų. Tačiau paskui pasikeitė šio kelto plaukiojimo tvarka ir jis nemažai dienų stovėjo Klaipėdos uoste. Jeigu keltas atplaukia į Klaipėdą ir išplaukia tą pačią dieną, dienpinigių mokėjimas įgulai nenutrūksta. Tačiau jeigu laivas savajame uoste, ne užsienyje, stovi ilgiau, dienpinigiai nemokami. A. Mikalajūno teigimu, dėl tų "Palangos" stovėjimo Klaipėdoje dienų beveik per pusę sumažėjo jūrininkų dienpinigių sumos, o atlyginimas liko toks pats.

Bandoma derėtis su administracija

Dėl tokios situacijos atsiradimo dalį kaltės, A. Mikalajūno manymu, turi prisiimti ir profsąjunga, ir Lietuvos jūrininkų sąjunga. Mat kolektyvinėje sutartyje, kuri buvo pasirašyta pernai, tokia situacija nėra numatyta.

Profsąjungos pirmininko teigimu, dėl minėto "Palangos" atvejo bandyta vesti derybas su LBS administracija. "Vakarų ekspresui" jis sakė, jog kitais metais bus bandoma padaryti pakeitimų kolektyvinėje sutartyje.

Darbdaviai nesutinka dienpinigių paversti atlyginimu

A. Mikalajūno teigimu, jeigu jūrininkų dienpinigiai šiandien būtų paversti atlyginimais, tada labai ženkliai padidėtų įmonės administracijos "Sodrai" mokamas mokestis.

Beje, būsimajai pensijai įtakos turės tik atlyginimas, neviršijantis 5 tūkstančių litų, nes koeficientas negali būti didesnis kaip 5.

Ir darbdaviui, ir darbuotojui ir toliau mokant "Sodrai" 34 procentus atlyginimo, pinigai eitų valstybės naudai į bendrą katilą, bet konkretaus žmogaus kaupiamajai pensijai, tai kas viršija 5 tūkstančius litų, įtakos neturėtų.

Jeigu dabar visi jūrininko pinigai būtų paversti atlyginimu, šis būtų gana didelis. Šiuo metu LBS kvalifikuotas jūreivis, skaičiuojant ir atlyginimą, ir dienpinigius, pagal užsienyje taikomą apskaičiavimo sistemą uždirba apie 4 tūkstančius litų per mėnesį.

Darbdaviai, kurie patirtų didelių išlaidų dėl mokesčių "Sodrai", nesutinka, kad dienpinigiai būtų pervesti į atlyginimus. Profsąjungos pirmininko teigimu, jau seniai dėl mokesčių "Sodrai" sumažinimo vedamos derybos. Šis klausimas sprendžiamas kartu su Lietuvos laivų savininkų asociacija, tarpininkauja Seimo narys Vaclovas Stankevičius. Jį norima aptarti su socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte. Sprendžiant dienpinigių problemą, A. Mikalajūno teigimu, būtina Vyriausybės pagalba.

Kodėl Lietuvoje jūrininkams mokama kitaip?

Lietuvoje jūrininkams, kai jie naudojasi kompensaciniu laisvalaikiu, t. y. ilsisi po reiso, mokamas pareigybinis atlyginimas, nemokami tik dienpinigiai.

Užsienyje jūrininkui, kai jis dirba, viskas priskaičiuojama prie atlyginimo (ir už dalį atostogų, ir už išdirbtus viršvalandžius, ir kt.) ir sumokama viskas iš karto. Užtat ilsėdamasis jis nieko nebegauna.

A. Mikalajūno teigimu, taikyti tokią sistemą kaip užsienyje Lietuvoje negalima, nes "Sodra" pripažįsta kaip pateisinamas tik 14 neapmokamų atostogų dienų per metus. Kitos dienos nebūtų priskaičiuotos prie darbo stažo. Pavyzdžiui, jeigu jūrininkui būtų mokama už 6 mėnesius, o už 6 nemokama, tai jo darbo staže susidarytų 6 mėnesių "skylė".

Parduotuvėse pasitaiko vagysčių

Dėl neva LBS keltų neapmokestinamose parduotuvėse esančios netvarkos, A. Mikalajūno teigimu, profsąjungai niekas nesiskundė. Tačiau apie tai, kad parduotuvėse dingsta prekių - kvepalai, gėrimai, girdėjo ir profsąjungos lyderis. Tačiau, jo manymu, dėl to parduotuvėse patiriami nuostoliai negali būti skaičiuojami tūkstančiais litų. Profsąjungos pirmininkas sako, jog moterims, dirbančioms tokiose parduotuvėse, nereikėtų bet kam duoti raktų nuo konteinerio su prekėmis. Be to, reikėtų nepamiršti, kad pasitaiko ir visokių keleivių.

A. Mikalajūnas sako, jog prieš 40 metų "Laivininkystės" laivuose sandėliukai su prekėmis apskritai nebuvo saugomi, ir niekas nedingdavo. Kiekvienas įgulos narys užrašydavo į sąsiuvinį kiek ir ko jis pasiėmė. Visus metus laive gyvendama įgula tapdavo sava, tad tokių problemų nekildavo.

Nuostoliai dėl mobiliųjų telefonų

Daugelis LBS jūrininkų turi mobiliuosius telefonus. Už naudojimąsi jais moka bendrovė, o paskui už šią paslaugą iš jų atlyginimų yra išskaičiuojama. Turint omenyje, kad jūrininkai neretai skambina į namus iš užsienio, mėnesio pabaigoje šeimai, turinčiai tris mobiliuosius telefonus, susidaro nemažos sumos. Kartais už naudojimąsi mobiliuoju telefonu vienam žmogui tenka sumokėti ir 1000 litų. Užtat paskui jūrininkas nustemba, pamatęs atsiskaitymo lapelyje išskaičiuotą nemažą sumą. Ne visi jūrininkai supranta, iš kur atsiranda tokie papildomi išskaičiavimai ir piktinasi be reikalo.

Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesio LBS bendrovės ryšių išlaidos sudarė 90 tūkstančių litų. Pusę šios sumos sudarė darbuotojų mokesčiai už mobiliuosius telefonus.

Reikia kreiptis į profsąjungą

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža teigia, kad didelių pažeidimų LBS dėl atsiskaitymo su darbuotojais nėra. Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai kreipiasi į profsąjungą dėl neva neteisingo atlyginimų apskaičiavimo. Tačiau ne visada jie yra teisūs, neretai jie būna ko nors nesupratę. P. Bekėžos teigimu, jeigu atsiranda problemų dėl laiku nesumokėtų pinigų ar kitų ginčytinų klausimų ir jeigu profsąjunga įtaria galint būti pažeidimų, tokiu atveju ji kreipiasi į LBS generalinį direktorių Artūrą Gedgaudą, į vyr. finansininką Joną Nazarovą, ir problemos išsprendžiamos gana operatyviai.

Taigi LBS darbuotojai visus jiems rūpimus klausimus pirmiausia turėtų išsiaiškinti profsąjungoje ir tik įsitikinę, kad yra teisūs, ieškoti teisybės kitose institucijose. Beje, svarbu kreiptis laiku, o ne tada, kai darbuotojas jau pasirašo jo netenkinančią sutartį su darbdaviu.

Dalia BIKAUSKAITĖ