Uostas ir geležinkelis yra itin glaudžiai susijusios ir viena kitai labai svarbios struktūros. Per praėjusius metus Lietuvos geležinkeliais vežta arti 50 mln. t krovinių, iš jų maždaug pusė - 24,6 mln. t - buvo gabenta Klaipėdos uosto kryptimi ar iš jo. Įvertinant tai, kad 2012 m. Klaipėdos uosto krova buvo 35,2 mln. t, geležinkeliais į jį atgabentų ar išgabentų krovinių dalis siekė apie 70 proc.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio teigimu, pastarųjų metų "Lietuvos geležinkelių" darbas aptarnaujant Klaipėdos jūrų uostą yra itin profesionalus ir užtikrintas. Vis dėlto aštrėjant konkurencinei aplinkai Baltijos jūros regione, būtina žvelgti į ateitį ir ieškoti papildomų priemonių, kaip toje konkurencinėje kovoje išlikti regiono lyderiais.
Klaipėdos uostas šiuo metu "ginkluojasi" naujais akvatorijos gyliais iki 14,5 m, kurie užtikrins didesnių laivų ir krovinio partijų priėmimą. Praktiškai visos krovos kompanijos įgyvendina plėtros projektus, didindamos sandėliavimo pajėgumą, įsigydamos naujos krovos technikos ir statydamos naujus terminalus.
Kad augantis krovos potencialas būtų efektyviai išnaudojamas, būtina užtikrinti sklandų krovinių pristatymą į uostą ar išvežimą iš jo geležinkeliais. Tam reikia didinti uosto privažiuojamųjų geležinkelių pralaidumą.
AB "Lietuvos geležinkeliai" šiuo tikslu įgyvendina Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros programą. 2008-2011 m. atlikta "Anglinės" ir Uosto kelynų rekonstrukcija, rekonstruotas geležinkelio viadukas per Varnėnų g., padaryti kiti svarbūs darbai. Šiuo metu baigiama "Draugystės" ir Rimkų geležinkelio stočių kelynų rekonstrukcija, ruošiamasi Klaipėdos geležinkelio stoties ir Pauosčio kelynų rekonstrukcijai.
Pasak AB "Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus pavaduotojo,Krovinių vežimo direkcijos vadovo Stasio Gudvalio, atlikus suplanuotus darbus, šiaurinę Klaipėdos uosto dalį aptarnaujančio geležinkelio pralaidumas turėtų padidėti nuo dabartinių 25 mln. t iki 35 mln. t.
Pietinę uosto dalį aptarnaujančios "Draugystės" geležinkelio stoties pajėgumą planuojama padidinti nuo 10 iki 25 mln. t. Tiesa, pastaraisiais metais šioje uosto dalyje vyksta labai intensyvi plėtra - krovos kompanijos daug investuoja, stato naujus terminalus, sandėlius, krovos potencialas ženkliai didėja. Todėl uostininkų ir geležinkelininkų susitikime vieningai sutarta, kad siekiant užtikrinti sklandų geležinkelio sąstatų padavimą iš "Draugystės" stoties į pietinės uosto dalies krovos kompanijas ir jų grąžinimą, visame ruože būtina turėti geležinkelio dvikelį. Šiuo metu du keliai, kuriais sąstatai galėtų prasilenkti, yra nutiesti tik keliose atskirose atkarpose (jos sudaro apie 30 proc. viso ruožo), todėl artimiausiu metu ketinama imtis veiksmų ištisiniam dvikeliui tiesti.
Uosto krovos kompanijų ir AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovų susitikime, be kita ko, produktyviai diskutuota konkurencinėje kovoje tarp regionų labai svarbiais tarifų klausimais, taip pat aptartos galimybės pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo tarp Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos ir AB "Lietuvos geležinkeliai" pastarajai steigiant atstovybes Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje, per kurias uosto krovos kompanijos galėtų pritraukti naujų krovinių srautų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą