Jubiliejus
Tolimojo plaukiojimo kapitonas Petras Pantelejevas į jūrą plaukioja jau 30 metų, todėl dažnai krantą jam atstoja kajutės grindys. Prieš keletą dienų 50-ies metų kapitonas sulaukė būdamas atviroje jūroje.
Darbdavių paprašius apibūdinti jubiliatą, šie, nors ir sutrukdyti susirinkimo metu, ilgai nedvejojo, ką pasakyti.
"Žinantis darbo specifiką, kvalifikuotas, kolektyvo pasitikėjimą įgijęs kapitonas", - trumpai savo aiškią nuomonę išsakė AB "Senoji Baltija" direktorius Mindaugas Rimeikis, prisipažinęs, kad tokio darbuotojo galėtų pavydėti bet kuris darbdavys.
Su šiuo kapitonu "Vakarų ekspreso" žurnalistams teko bendrauti anksčiau - praėjusių metų rudenį. Tuomet jis juokavo, kad į užsienį uždarbiauti nevažiuotų, tikrai nedirbtų ir taksistu - esą jūrininko darbas jam kur kas mielesnis nei bet kuris kitas.
Šįkart kalbantis su iš Rokiškio rajono, Obelių, kilusiu Petru galima įsitikinti, kad tuomet jis kalbėjo visiškai rimtai.
Gal iš jūrininkų šeimos esate kilęs?
Ne, kartos tikrai netęsiu. Artimiausias giminaitis, gyvenimą susiejęs su jūra - mamos pusbrolis.
Tai kaip čia atsitiko, kad iš kito Lietuvos krašto atvykote mokytis jūrininko amato?
Tai labai įdomi istorija. Mokykloje turėjau du vyresnius draugus - buvome neišskiriama trijulė. Jie, baigę mokyklą, nusprendė važiuoti į Klaipėdą mokytis Jūreivystės mokykloje. Kad neišsiskirtumėme, jie prikalbino kartu važiuoti ir mane, nors aš tuomet tik 9 klases baigiau. Tačiau taip jau atsitiko, kad tik mane vieną į mokyklą priėmė, o jų - ne.
O nuo kada galima pradėti skaičiuoti Jūsų, kaip jūrininko, karjerą?
Mokyklą baigiau 20-ies ir iš karto pradėjau dirbti laive. Aišku, ir kremtant mokslus juose teko pabuvoti - per praktiką. O tikrasis darbas prasidėjo nuo žemiausios grandies - ne iš karto kapitonu tapau.
Iki šiol tikriausiai ne viena audra pasitaikė? Ar stichija negąsdina?
Buvo ir štormų, ir uraganų, ir apledijimų. Tačiau jūra manęs nė karto neišgąsdino, pavojus gyvybei taip pat negrėsė. Su jūra reikia susigyventi - kol tu jai nieko blogo nepadarysi, ji tuo pačiu atsilygins.
O išsiskyrimai su šeima?
Atvirkščiai - po tokių išsiskyrimų pasiilgsti labiau vienas kito - jie tik daro meilę stipresnę.
O dėl kitų priežasčių per 30 metų nekilo noras spjauti į viską?
Savo karjerą galėčiau suskirstyti į tris etapus - pradėjau dirbti anuometinėje Tarybų Sąjungoje, vėliau sekė nepriklausoma Lietuva, dabar - Europos Sąjunga. Kiekvieno šių laikotarpių darbo sąlygos skiriasi. Štai dabar pilna kontrolierių, kuriems jau darausi alergiškas - anksčiau taip nebūdavo. Tačiau dėl šios priežasties darbo neapleisiu.
Tai kito darbo griebtis nesiruošiate?
Sakoma - daryk tai, ką moki geriausiai. Sutinku. Tikrai negalėčiau dirbti darbo, kurio neatlikčiau profesionaliai. Taigi plauksiu į jūrą ir toliau.
Darbdaviai Jus apibūdina kaip išties gerą kapitoną. Ką palinkėtumėte jauniesiems jūrininkams, norintiems tapti gerais kapitonais?
Svarbiausia - norėti dirbti ir daugiau praktikos. Taip pat būtų gerai turėti gerą mokytoją. Man pasisekė - mane mokė Vladas Grajauskas, anuomet "auksiniu žveju" vadintas.
Kalbėjosi Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą