Svarstomas tolesnis laivų kapinių įlankos likimas

"Reikia baigti įrengti krantines rytinėje Kuršių nerijos pakrantėje, nes kai kur gelžbetonio plokštės laikosi tik ant surūdijusių armatūros strypų ir bet kurią dieną gali nuvirsti. Šios investicijos yra reikalingos Klaipėdos miestui ir nerijai, todėl ieškome finansavimo šaltinių",- sako tarptautinio projekto koordinatorius Lietuvoje Kęstutis Oginskas.

Beje, Klaipėdos miesto savivaldybė beveik prieš tris mėnesius pateikė paraišką Europos Sąjungos struktūriniams fondams dėl lėšų skyrimo šiam objektui sutvarkyti.


Šių metų pradžioje pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos TACIS programos finansuojamas tarptautinis projektas "Apleistų pramonės ir karinių objektų panaudojimo vandens turizmo tikslams studija", įgyvendinamas Kaliningrado srityje ir Klaipėdoje.


Projektas apima 4 objektus. Lietuvoje tai yra laivų kapinės ir buvusi tinklų remonto dirbtuvių teritorija Smiltynėje.


Šiais metais projekto ekspertai renka pačius įvairiausius duomenis apie laivų kapinių įlanką ir tinklų remonto dirbtuvių teritoriją. Šioje srityje sėkmingai bendradarbiaujama su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Atliktos tiriamosios kelionės laivu, renkama nauja informacija apie sąnašų marių dugne sudėtį.


AB "Klaipėdos hidrotechnika" inžinierius Julius Vaitkeliūnas atlieka skaičiavimus, kiek maždaug galėtų kainuoti laivų kapinių įlankos išvalymas.


Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus specialistas Ramūnas Bartkus parengs detalųjį tinklų remonto dirbtuvių teritorijos planą. K. Oginsko teigimu, bet kuriuo atveju, net jeigu toje teritorijoje ir nebūtų nieko statoma, reikėtų baigti valyti griuvėsius, rąstigalius, užpilti duobes.


Laivų kapinių projektas Klaipėdoje, pasak K. Oginsko, sudarė galimybes efektingam tarptautiniam bendradarbiavimui. Projekte dalyvauja ir Klaipėdos mero pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis, kuris yra stebėtojų tarybos narys.


Šiandien svarstomi patys įvairiausi tolesnio laivų kapinių įlankos likimo variantai. Juo labiau kad reikia tvarkyti visą rytinę Kuršių nerijos pakrantę nuo naujosios perkėlos iki Kiaulės nugaros.


Gal porą dešimčių metų čia stovi nebaigta statyti krantinė, kuri turėjo apsaugoti neriją nuo erozijos ir uosto veiklos poveikio. Čia pat nerijos pakrantėje riogso du gelžbetonio atliekų sąvartynai, kuriuos tikrai reikėtų sutvarkyti.


Valentinas UBAS

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder