Švyturiai vis dar rodo kelią laivams

Navigacija

Lietuvos švyturiuose naudojama estiška įranga

Pabaiga. Pradžia 185 numeryje.

Šiemet atliktas remontas net trijuose iš keturių Lietuvos švyturių Baltijos jūros pakrantėje, kainavęs apie 310 tūkst. litų.

Didžiausias remontas, naudojant šiuolaikines technologijas, padarytas Nidos švyturyje. Jo garantinis laikas - 20 metų. Beje, šiame švyturyje buvo pakeistas ir optikos valdymo mechanizmas. Šventosios ir Juodkrantės švyturiams pakako nedidelio remonto. Klaipėdos švyturys buvo kapitaliai suremontuotas 1996-1997 metais, tad artimiausiu metu jam remonto nereikės.

Nuo 2002 metų vidurio, kai Saugios laivybos administracija atsiskyrė nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, švyturius ir navigacinius įrenginius eksploatuoja ir prižiūri Lietuvos saugios laivybos administracijos padalinys - Švyturių ir navigacinių įrenginių tarnyba.

2003-iaisiais visų keturių švyturių eksploatacinės metų išlaidos, neskaičiuojant darbuotojų atlyginimų, mokesčių už elektros energiją, sudarė apie 18 tūkst. Lt, Šventosios švyturio techninio pastato remontas kainavo apie 16 tūkst. Lt.

Seniausias - Klaipėdos švyturys

Klaipėdos ir Nidos švyturiai turi savo istorijas. Tai gelžbetoniniai bokštai, tad juose dirbantys prižiūrėtojai yra apsaugoti nuo vėjo ir lietaus.

Klaipėdos švyturio šviesa buvo įjungta 1796 metais. Ant medinių polių pastatytame 20 metrų aukščio mūriniame bokšte buvo įrengti 9 žalvariniai įgaubti dubenys, nuo kurių atsispindėdavo lajumi kūrenamų lempų šviesa. Klaipėdos švyturys 1996 metais atšventė 200 metų jubiliejų. Dabar jo šviesa yra 45 metrų aukštyje virš jūros lygio.

Nidos švyturys pradėjo veikti 1874 metų spalio 24 d. Šiemet jam sukanka 130 metų. Švyturio bokšto aukštis - 28 metrai. Stovi jis ant Urbo kalno, todėl jo šviesa yra 78 metrų aukštyje virš jūros lygio.

Sovietmečio palikimas

Šventosios ir Juodkrantės švyturiai buvo pastatyti sovietiniais laikais, po Antrojo pasaulinio karo. Vaizdžiai tariant, jie yra permatomi, ažūriniai. Tai metalinės konstrukcijos, neturinčios gelžbetoninių sienų ir tokių gražių spiralinių laiptų, kokie yra Klaipėdos ar Nidos švyturiuose. Prie žibinto švyturių prižiūrėtojams Šventojoje ir Juodkrantėje tenka lipti stačiomis metalinėmis kopėčiomis. Šventosios švyturio šviesa yra 42 metrų aukštyje virš jūros lygio, Juodkrantės - 75 m aukštyje, o patys švyturiai yra 37 ir 20 metrų aukščio.

Šviesos charakteristika

Visų keturių Lietuvos saugiai laivybai priklausančių švyturių šviesos charakteristikos skirtingos, t. y. skirtingi šviesos blyksnių trukmės ir intervalai tarp jų. Kiekvieno švyturio žibintą sudaro lempos, kurių vienos galingumas - 1 klilovatas. Žibinte yra šešios lempos. Jeigu pagrindinė lempa perdega, ji automatiškai keičiama kita. Aplinkui lempas yra išdėstytos Fresnelio linzės, kurios koncentruoja šviesos srautą reikiama kryptimi. Klaipėdos, Šventosios ir Juodkrantės švyturiuose navigacinė šviesa gaunama mirksinčios lempos dėka, Nidos švyturyje pati lempa šviečia nuolat, o charakteristika išgaunama tam tikru greičiu besisukančių aplink lempą Fresnelio linzių pagalba.

Sakoma, kad švyturių, kuriuose tokiomis besisukančiomis linzėmis išgaunama šviesos charakteristika, visoje buvusioje Tarybų sąjungoje buvęs tik keletas. Taigi tokios konstrukcijos žibintas gautas kaip palikimas. Jis turi daugiau įrangos, jam reikia daugiau priežiūros, daugiau lėšų.

Iki 1991 metų švyturiai įrangą ir atsargines dalis gaudavo iš Baltijsko miesto, nes priklausė Rusijos kariškiams. Iki 1999 metų švyturiuose veikė rusiška įranga, pagiminta dar pokario metais. Šiuo metu administracijos švyturiuose navigacinei šviesai formuoti naudojama nauja ir moderni Estijoje pagaminta įranga. Švyturių ir navigacinių įrenginių tarnybos vedėjas Jurijus Gleikinas sako, jog esant reikalui galima pasinaudoti ir rusiška įranga, kuri nors jau sena ir šiek tiek apgedusi, tačiau sugeba suformuoti reikalingą šviesos charakteristiką, be to, turimas dar ir rezervinis švyturiukas.

Halogeninės specialios konfigūracijos lempos administracijos švyturiams buvo perkamos Rusijoje. Šiuo metu jos nebegaminamos, tačiau esamo kiekio turėtų užtekti keleriems metams.

Tebėra generatoriai

Sovietmečiu švyturiai buvo kariniai objektai, tad elektros energija jie buvo aprūpinami maksimaliai. Tai yra jie gaudavo elektros energiją ir iš miesto, ir iš dyzelinių elektros generatorių, sumontuotų švyturiuose. Nutrūkus elektros maitinimui, generatoriai gamina elektros energiją ir dabar. Klaipėdos švyturys turi netgi du pagalbinius generatorius. Pasak J. Gleikino, ir šiais laikais tenka juos paleisti į darbą dėl profilaktikos, kad dyzeliniai generatoriai nesugestų bestovėdami.

Dalia BIKAUSKAITĖ