Švyturiai vis dar rodo kelią laivams

Navigacija

Švyturių ir navigacinių įrenginių tarnybos vedėjas Jurijus Gleikinas sako, jog ir šiais, pažangios navigacinės aparatūros laikais, švyturiai jūroje naudojami pagal tiesioginę paskirtį, t. y. jie vis dar atlieka navigacinę funkciją - rodo kelią laivams.

Navigaciniai ženklai, skleidžiantys didelio intensyvumo šviesos srautą, kuris matosi jūroje už dešimties ir daugiau mylių, paprastai vadinami švyturiais. Netiesa, kad jie jau tapo simboliais ir romantiškais turistų traukos objektais. Švyturiai vis dar reikalingi mažiems laiveliams, kurių savininkai nepajėgūs įsigyti modernios ir tikslios navigacinės aparatūros.

Didieji laivai savo koordinates jūroje nustato GPS (globalinės pozicionavimo sistemos) pagalba, mažesni laiveliai orientavimuisi jūroje dar dažnai naudoja švyturius. Taigi švyturiai yra viena iš daugelio navigacinių priemonių, galinčių užtikrinti laivams saugų plaukiojimą.

Kiekvienas su "charakteriu"

Visi švyturiai yra aprašyti specialiuose navigaciniuose leidiniuose, kuriuose pateikti duomenys yra labai svarbūs jūrininkams. Leidiniuose nurodomos švyturio geografinės koordinatės bei vienas iš pagrindinių švyturių bruožų - jo skleidžiamos šviesos charakteristika. Kiekvienas švyturys šviečia tik jam būdingais šviesos blyksnių intervalais, kad būtų galima tamsiu metu juos lengvai atskirti iš kitų šviesos srautų.

Beje, navigacinę funkciją atlieka ne tik švyturio šviesa - dienos metu svarbų vaidmenį atlieka navigaciniuose leidiniuose aprašyta švyturio išvaizda, konstrukcija bei nuspalvinimas. Pavyzdžiui, jeigu Klaipėdos švyturys yra nudažytas juodais ir baltais dryžiais, jo "kepurė" oranžinė, tai toks jis turi likti net ir po remonto. Negalima imti ir perdažyti švyturio kitomis spalvomis, jeigu apie tai nepranešama jūrininkams. Jūrininkas, pamatęs kitaip perdažytą švyturį, gali pamanyti esąs ne toje vietoje. Taigi švyturio spalva irgi yra navigacinis signalas.

Švyturio spalvinimas parenkamas toks, kad jis kuo geriau išsiskirtų horizonte iš aplinkinių objektų, "neištirptų" smėlėto kranto ar tamsaus miško fone.

Plaukiant į Helsinkio uostą

Švyturių pastatų formos ir dizainas pasaulyje gana įvairūs. Dažniausiai tai aukštas gelžbetoninis bokštas su patalpa žibintui. Kartais švyturiai tiesiog primena didžiulius namus, kartais tiesiog jūroje pastatomi didžiuliai gelžbetoniniai statiniai su aptarnavimo patalpomis ir sraigtasparnių nusileidimo aikštelėmis, būna plaukiojančiųjų švyturių - tai laivai švyturiai.

Tampa arcitektūriniais paminklais

Pasak J. Gleikino, pastaruoju metu juntamas didesnis domėjimasis švyturiais. Jais vis dažniau domisi kolekcionieriai, kurie renka renka viską, kas susiję su švyturiais - senovinius atvirukus, nuotraukas, pašto ženklus, ieško švyturių prižiūrėtojų uniformų ir kt. Daugelis švyturių yra labai seni, jų amžius gali siekti 500 ir daugiau metų (Nidos švyturiui 130, o Klaipėdos švyturiui jau virš 200 metų).

Senieji švyturiai tai kiekvienos šalies laivybos istorija, todėl daugelyje šalių stengiamasi juos prižiūrėti net ir tada, jeigu jų šviesa užgesinama ir jie laivybai daugiau nebenaudojami. Kai kurie švyturiai įtraukiami į architektūrinių paminklų sąrašus ir yra globojami valstybės, kitur švyturiuose įrengiami muziejai, organizuojamos ekskursijos.

Nelankomi saugumo sumetimais

Baltijos jūros pakrantėse labai daug švyturių. Lietuvos pakrantėje švyturiai išdėstyti kas 25-30 kilometrų. Šventosios, Klaipėdos, Juodkrantės ir Nidos švyturiai yra matomi apie 20 jūrmylių nuo kranto jūroje esančiuose laivuose. Visi keturi švyturiai priklauso Lietuvos saugios laivybos administracijai. Jos švyturių ir navigacinių įrenginių tarnyba juos eksploatuoja - prižiūri juose veikiančius navigacinius įrenginius ir užtikrina švyturių funkcionavimą.

Plaukiant į Zasnico uostą

Administracijai priklausantys švyturiai yra techniškai prižiūrimi, juose ištisą parą budi švyturių prižiūrėtojai. Pagrindinė švyturių paskirtis - užtikrinti saugią laivybą, tad jie ir įrengti būtent šiam tikslui.

Daugelis žmonių norėtų užlipti į švyturį ir pasigrožėti iš jo aplinkine gamta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų aukštis 30-45 metrai (buvimas 5 metrų aukštyje priskiriamas darbui aukštyje), kad laiptai vedantys į viršų yra siauri ir statūs ir siekiant užtikrinti darbų saugos reikalavimus bei išvengti nelaimių, lankytojai į švyturius nėra įleidžiami.

Jeigu švyturys užgestų...

Pasak J. Gleikino, naudodamiesi 4 Lietuvos pakrantėje išdėstytais švyturiais, jūrininkai nustatę kryptis į matomus švyturius gali gana tiksliai jūrlapyje nustatytyti laivo buvimo vietą. Jūrininkai vedantys laivus iš jūros tamsiu metu į Klaipėdos uostą pirmiausia susiranda Klaipėdos švyturio ir priešais jį esančio žemesnio navigacinio ženklo šviesas. Jeigu šviesos išsidėsčiusios viena virš kitos, laivas vedamas saugia kryptimi tiesiai pro uosto vartų vidurį. Jeigu Klaipėdos švyturys dėl techninių gedimų užgesetų, nebūtų galima nustatyti saugios krypies, kuria reikia vesti laivą į uostą.

Kad šito būtų galima išvengti, švyturyje įrengtas atsarginis žibintas su šviesos valdymo įranga. Jeigu užgestų pagrindinis Klaipėdos švyturio žibintas, būtų įjungtas atsarginis.

(Bus daugiau)

Dalia BIKAUSKAITĖ