Tai ar leis žmonėms prieiti prie molo, ar ne?

Spalio 8 d. "Vakarų ekspreso" straipsnyje "Uostas ir miestas susitaikė" buvo rašoma, kad po metus trukusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės bylinėjimosi Klaipėdos apygardos administracinis teismas šiemet rugsėjo 25 d. patvirtino taikos sutartį ir bylą nutraukė. Uosto ir miesto interesai buvo susikirtę dėl Savivaldybės parengto specialiojo plano, kuris apėmė ir uosto rezervinę teritoriją Melnragėje prie šiaurinio molo, ir tai nebuvo derinta su Uosto direkcija. Ji pajuto pavojų savo plėtros planams.

Besibylinėjant galų gale buvo sudaryta taikos sutartis. Savivaldybė liko patenkinta, kad nebebus kvestionuojami specialiojo plano sprendiniai, o Uosto direkcija - kad iki tol, kol bus parengtas Klaipėdos uosto bendrasis planas, jokie statiniai toje vietoje negalės būti statomi.

"Kodėl nekalbama apie esmę? Tai ar leis žmonėms prieiti prie molo, ar ne pagal šią taikos sutartį? Esminis dalykas buvo tas, kad Savivaldybė numatė servitutinį priėjimą prie molo klaipėdiečiams iš Melnragės pusės, o Uosto direkcija tai užginčijo. Tai kas čia nusileido? Įtariu, kad vėl Savivaldybė, kitaip taip aptakiai nekalbėtų" - rašoma redakcijos gautame laiške.

Tad šį kartą tiesiai šviesiai to paklausėme tiek Uosto direkcijos, tiek miesto Savivaldybės atstovų.

Servitutas nebuvo nustatytas

"Kaip žinote, šiuo metu yra rengiamas Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuris numato, kaip uostas gyvens penkiolika metų, o koncepcija brėžiama 25 metų laikotarpiui. Bendrasis planas turėtų būti patvirtintas tik po dvejų metų. Kol kas neturime jokių konkrečių planų dėl šios vietos išvystymo, todėl žmonėms baimintis tikrai nereikėtų..." - sakė Dovilė Ringis, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene.

Priminsime, kad Uosto direkcija planuoja ateityje rekonstruoti tiek pietinį, tiek šiaurinį molą. O ar derinant su Savivaldybe uosto bendrąjį planą bus pasirūpinta tuo, kad miestiečiai turėtų galimybę prieiti prie šiaurinio molo ir juo pasivaikščioti, sunku pasakyti.

Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino teigimu, Savivaldybė jokio servituto minėtame specialiajame plane nenustatė ir priėjimo prie molo klausimo nesprendė.

"Galbūt šį klausimą netiesiogiai palietė galimybė vystyti minėtą teritoriją. Jeigu uostas ją naudos savo reikmėms, jeigu tai bus tokia teritorija, kurią būtina aptverti dėl saugumo, jis turi teisę tai padaryti, ir priėjimas prie molo gali būti užkirstas. Bet gali būti ir priešingai. Uoste yra vietų, pavyzdžiui, naujasis Centrinis Klaipėdos terminalas, kurios nėra visiškai uždarytos kaip kokia nors gamykla.

Specialusis planas tiesiogiai nesprendė nei priėjimo prie molo, nei žvejybos nuo jo klausimų. Jame tik buvo parodytas esamas takelis, vedantis prie molo, bet tai nebuvo servituto nustatymas. Užsiminta apie pėsčiųjų taką, tačiau tai nereiškia, jog buvo rezervuota vieta takui prie molo įrengti. Detaliajame plane galbūt toks servitutas galėtų būti nustatytas, tačiau šiuo atveju tikslai buvo kiti ir servitutas prieiti prie šiaurinio molo nebuvo nustatytas.

Teisė prieiti prie molo kaip buvo iki šiol, taip ir liko pasirašius taikos sutartį. Ir tik nuo to, ką numatys uosto bendrasis planas, priklausys reali žmonių galimybė patekti ant šiaurinio molo. Bet kuriuo atveju, net jeigu Savivaldybės specialusis planas ir nebūtų buvęs ginčytas, vis tiek uostas rengdamas bendrąjį planą gali numatyti kitokį tos teritorijos vystymąsi. Jeigu būtų numatytas išorinis uostas, tai nesvarbu, ar specialusis planas patvirtintas su taikos sutartimi, ar be jos, vis tiek uostas gali planuoti rezervines teritorijas taip, kaip nori. Nereikėtų sureikšminti tos taikos sutarties, nes ji susijusi su planavimo, o ne su realiais priėjimo prie molo dalykais", - sakė A. Kačalinas.