Talinas iš turistų uždirba milijonus kronų

Pas kaimynus

35 procentus AB Talino uosto pelno sudaro pajamos, gautos iš keleivių. Talino uostas ir turizmas sukuria 15 proc. visos Estijos bendro vidaus produkto.

Per metus Taline aptarnaujama apie 6 milijonus keleivių. Kiekvienas jų moka 20 Estijos kronų (1 Lt - 4,5 kronos) keleivio rinkliavą. Keleiviai per metus mieste išleidžia 300 milijonų kronų.

Tikimasi net 10 milijonų keleivių

Estijai tapus Europos Sąjungos nare keleivių gerokai padaugėjo, o jai prisijungus prie Šengeno erdvės, keleivių dar daugės. Talino uosto rinkodaros direktorius Erikas Sakovas (Erik Sakkov) prognozuoja, jog Talinas netolimoje ateityje aptarnaus per metus 9 ar net 10 milijonų keleivių.

Didžioji keleivių dalis yra Suomijos turistai, sudarantys apie 60 proc. Kai kuriuos jų į Taliną traukia pigus alkoholis, tabakas ir kitos paslaugos. E. Sakovo teigimu, vadinamųjų degtinės turistų beliko tik 20 proc.

Beje, anksčiau Jungtinėse Amerikos Valstijose mažai kas žinojo, kad yra tokia Estija, o dabar keleivių dėka apie šią šalį žino jau nemažai amerikiečių.

Tiesa, po kelto "Estonija" katastrofos 1994 metais keleivių skaičius Taline nuo 4 milijonų per metus kurį laiką buvo sumažėjęs iki 2 milijonų. Tikimasi, jog į Taliną ateis ir švedai, bus atidaryta nauja linija. Švedija per "Estonijos" katastrofą neteko 500 savo piliečių.

Į Helsinkį - kaip į Palangą

Talinas yra labai patogioje vietoje. Laivai, plaukdami į Sankt Peterburgą, paprastai stoja Taline. Per metus į šį uostą atplaukia 7,5 tūkst. keleivinių laivų. Šią vasarą per dieną fiksuoti 89 keleivinių laivų reisai. Kitais metais tikimasi pasiekti dar didesnio laivų judėjimo - 100 reisų per dieną.

Kruizinių laivų, atplaukiančių į Taliną, daugėja. Jau ne visi norintieji priimami. Šiemet pavasarį buvo baigtas statyti naujas pirsas kruiziniams laivams. Po trejų metų ketinama statyti dar vieną pirsą.

Iš Talino puikus susisiekimas su Helsinkiu laivais. Mažieji greitieji laivai plaukia 1-1,5 val., o didieji laivai - 3,5 val. Be to, į šį Suomijos uostą iš Talino galima nuskristi sraigtasparniu per 18 minučių. Estai sako, jog iš Talino nuvykti į Helsinkį yra beveik tas pats, kaip iš Klaipėdos į Palangą.

Kartais bilietas į Helsinkį plaukiant laivu kainuoja tik 1 eurą, t. y. pigiau nei keleivio rinkliava. Už įsėdimą į laivą keleivis moka šiek tiek daugiau kaip 4 Lt.

Estai yra artimi suomiams. Sakoma, jog estai su suomiais puikiausiai susišnekama suomių kalba. Beje, suomiai Estijoje perkasi žemę, pastatus, Taline apsigyvena Suomijos pensininkai, nes jiems čia pigiau kainuoja pragyvenimas.

Keleivių terminaluose savitas gyvenimas

Senajame Talino uoste yra keturi keleiviniai terminalai. Visi jie buvo pastatyti per pastaruosius 12 metų. Žemė priklauso AB Talino uostui, pastatai taip pat. Terminalų operatorius yra uostas, o linijos - privačių kompanijų verslas. Didžiausiame keleiviniame terminale per metus praleidžiama 2,5 milijono keleivių. Terminaluose, kur aptarnaujama tiek daug keleivių, vyksta savas gyvenimas. Greitoji pagalba čia vyksta 2-3 kartus per dieną, nacionalinė televizija filmuoja reportažus. Pasak E. Sakovo, suomiai problemų nepridaro, daugiausia jų kelia anglai, savaitgaliais čia rengiantys bernvakarius.

Didžiausia keleivinių laivų kompanija yra "Tallink Group", antroje vietoje - "Silja Line Estonia". "Tallink" vadinama Estijos rykliais. Ji turi apie 10 laivų. Dar du laivus, kainuosiančius milijonus kronų, kompanija statosi Suomijoje. Beje, sovietmečiu plaukė vienas laivas, tais laikais į Sachaliną buvo lengviau patekti nei į Suomiją.

Netoli senojo miesto uosto danai Taline ketina statyti atrakcionų parką, kainuosiantį apie 2 milijardus kronų. Jis bus panašus į Kopenhagoje esantį Tivoly parką. Estai sako, jog tai bus didžiausios statybos Šiaurės Europoje. Manoma, jog parkas bus pastatytas po 2 metų.

Žalieji prieš naują uostą

Saremos saloje ketinama statyti nedidelį kruizinių laivų uostą. Tam pritaria salos gyventojai, tačiau priešinasi Estijos žalieji. Šio projekto vertė - 100 milijonų Estijos kronų. Jau gauta teisė statyti uostą krante, tačiau dar negauta teisės statyti vandenyje. Žalieji pradėjo bylinėtis su Estijos aplinkos ministru. Talino uostininkai mano, kad žalieji tęsia ginčus jau vien iš principo, o ne dėl esminės žalos gamtai. Jie gina saloje gyvenantį paukštį, kuris kartą per metus meta plunksnas. Esą to paukščio negalima jaudinti, degti naktį šviesas.

Iš pradžių planuojama, jog kruizinis laivas paliks keleivius Saremos saloje kuriam laikui, o pats plauks į Taliną. Ten jis lauks keleivių, kurie galės nakvoti laive. Estai juokauja, jog už tai iš keleivių bus galima du kartus paimti keleivio rinkliavas. Ateityje saloje ketinama įrengti ir sanatorijas, kad keleivius būtų galima palikti čia kokiai savaitei.

Beje, estai sako, jog jie neturi kur buriuoti, nors turi daugybę salų. Prie Talino yra tik dvi salos, į kurias galima nuplaukti. Paprastai estai plaukia jachtomis į Suomijos salas. Talinas neturi tokios specialios prieplaukos buriniams laivams, kad galėtų priimti garsias tarptautines regatas. Pasak E. Sakovo, estai tokio malonumo sau negali leisti.

Dalia BIKAUSKAITĖ