Talino uostas panašesnis į Niujorko nei į Klaipėdos uostą

Pas kaimynus

Pagal krovinių apyvartą Talino uostas yra antras rytinėje Baltijos jūros pakrantėje ir didžiausias uostas Baltijos valstybėse bei 9 uostas Europoje, Klaipėda - penktas ir keturioliktas.

Talino uostas su Klaipėda beveik nekonkuruoja, jo konkurentai - Ventspilis, Sankt Peterburgas. Pernai Talino uoste perkrauta 37 mln. tonų krovinių, Klaipėdoje - 21,2 mln. Jis pasiryžęs krauti bet kokius krovinius, išskyrus branduolines atliekas. Šiuo metu svajoja apie medvilnę. AB Talino uosto rinkodaros direktorius Erikas Sakovas (Erik Sakkov) prognozuoja, jog šiemet Talinas perkraus 40 mln. tonų krovinių. Tokį kiekį galima įsivaizduoti taip: išdėliojus 1 metro kvadratus į vieną eilę pasiektume Vilnių ir sugrįžtume atgal į Taliną. Jeigu kelias dienas siaustų štormas ir Talino uostas nedirbtų, tai kvadratų eilė nusitęstų iki Maskvos.

Tikimasi, kad 2007 metais Talino uostas kraus 55 mln. tonų krovinių. Mat jame bus pastatytas anglies terminalas, krausiantis 5 mln. tonų per metus, ir 7-as naftos terminalas, krausiantis apie 8 mln. tonų per metus.

Valdomas kaip gėlių parduotuvė

Estijoje yra 60 uostų, Taline - 16. AB Talino uostas yra kelių uostų - Talino senamiesčio, Mugos, Paldisko, Paljasarės - junginys. Nuo pat Estijos nepriklausomybės paskelbimo jungtinį uostą valdo akcinė bendrovė, kurios visos akcijos priklauso valstybei, Finansų ir Ekonomikos ministerijoms. Susisiekimo ministerija tiesiogiai į uosto valdymą nesikiša. Kiti uostai Taline yra yra privatūs.

Erikas Sakovas sako, jog Talino uostas valdomas kaip bet kuri kita AB, pavyzdžiui, kad ir kaip gėlių parduotuvė. Jam svarbiausia gauti kuo daugiau pelno. Talinas skiriasi nuo Lietuvos, Švedijos, Suomijos uostų, šiek tiek panašus į Rusijos uostus, o artimiausias jos valdymas yra Niujorko uostui. Suomijos ir Rusijos uostai yra brangiausi. Taline paslaugų kainos panašios kaip Latvijoje ir Lietuvoje.

Estijos politikai per daug nesikiša į uosto valdymą, bent jau nekeičia jo struktūros. Tiesa, prieš 6 mėnesius pasikeitus ministrams buvo pakeista ir beveik visa uosto valdyba. AB Talino uosto santykiai su miesto valdžia nekokie, nes ji norėtų, kad uostas dalį dividendų mokėtų miestui. Pastaruoju metu kalbama apie iškilusią grėsmę Talino uostui būti padalytam.

AB Talino uostui priklauso ir žemė. Bendrovės ekonominė politika - supirkti žemę apie uostą. Ji kuria infrastruktūrą ir ima pinigus, t. y. parduoda, nuomoja ir t. t. Uostas daug investuoja tam, kad kuo daugiau krovinių keliautų per jį. Per metus čia investuojama 1 milijardas Estijos kronų (apie 220 mln. Lt). Anksčiau buvo investuojamos AB Talino uosto lėšos, o pastaraisiais metais imamas ir kreditas iš banko.

Estijoje bendrovėms, investuojančioms į gamybos plėtrą, nereikia mokėti pelno mokesčio. AB Talino uostas nemoka mokesčių į biudžetą, netiesia miestui kelių, tačiau iš pelno moka dividendus akcininkui, t. y. valstybei. E. Sakovo teigimu, per 4 metus AB Talino uostas sumokėjo 1,2 milijardo Estijos kronų dividendų.

Uoste dirba privačios kompanijos. Čia vienas trečdalis yra Estijos kapitalo, trečdalis - Rusijos, kuris į Estiją atkeliauja per Šveicariją, ir trečdalis - Vakarų.

Beje, Taline investuoja ir amerikiečiai. Pavyzdžiui, į Mugos uoste statomą Rusijos plieno perdirbimo gamyklą JAV kompanija investavo 250 mln. JAV dolerių.

Parduodama ir žemė

Investuotojus į Taliną vilioja ir tai, kad čia gana pigiai parduodama žemė. Pavyzdžiui, 1 kvadratinis metras žemės prie uosto kainuoja apie 1 tūkstantį Estijos kronų (apie 222 Lt). Žemės įsigyti gali ir užsieniečiai. Tačiau ne visa žemė yra parduodama. Dalis jos yra nuomojama 36-90 metų suteikiant teisę joje ką nors statyti.

95 proc. Talino uosto krovinių yra gabenami geležinkeliu. Estijos geležinkeliai buvo privatizuoti prieš porą metų, juos įsigijo JAV kompanija. Uosto specialistai tokį žingsnį vadina blogos privatizacijos pavyzdžiu Europoje. E. Sakovas teigia, jog jau galvojama apie tai, kad reikėtų geležinkelį nupirkti iš amerikiečių, kad ateinančios estų kartos turėtų ateitį.

Muga - krovos uostas

Talino senamiesčio uostas skirtas kruiziniams, keleiviniams laivams ir vadinamas baltųjų laivų uostu. Paldisko uostas yra už 45 km į vakarus nuo Talino. Tai buvusi karinė povandeninių laivų bazė, čia kraunami ro-ro ir generaliniai kroviniai. Jam pranašaujama nebloga ateitis. Paljasarė - mažas uostelis, kuriame kraunama tik apie 2 mln. tonų krovinių. Ateityje tai bus jachtų uostas, kaip krovos uostas jis neturi ateities, nes yra netoli Talino centro.

Apie 80 proc. visų Talino uosto krovinių kraunama kompaktiškame Mugos uoste, esančiame 35 km nuo Talino. Estai juokauja, kad Mugoje yra trys valdžios, nes jo teritorija išsidalijusi per tris seniūnijas.

Gylis čia 17 metrų, tad uostas gali priimti didžiausius laivus, kurie gali plaukti Baltijos jūra. 1986 metais jį pastatė suomiai. Jis buvo skirtas didelio kiekio grūdų importui į Sovietų sąjungą. Pasak estų, iš sovietmečio laikų liko tik grūdų elevatorius ir du sandėliai, vėliau uostas buvo pritaikytas naftos produktų krovai.

65 proc. Talino krovinių sudaro nafta ir naftos produktai, gabenami iš Rusijos. Apskritai apie 80 proc. Talino krovinių sudaro Rusijos tranzitas. Pasak E. Sakovo, naftos krova didės dar dvejus metus, o paskui mažės. Tad estai stengiasi šiandien uždirbti kraudami naftą. Talino uostas turi 6 naftos terminalus, septintas dar statomas. Beje, Rusija perka naftos terminalus Taline.

Norima Mugos uostą padaryti du kartus didesnį. Bus kertamas ir miškas. Čia 60 ha teritorijoje jau kuriamas naujas industrinis parkas. Tai laisva teritorija, kur galima statyti savo terminalą ir dirbti. Joje bus parduodama ir žemė.

Konteineriais nekonkuruoja

Nors konteinerių krova Taline pradėta anksčiau nei Klaipėdoje ar Kaliningrade, tačiau konteinerių srauto augimo tempai čia yra vieni mažiausių rytinėje Baltijoje.

Taline per metus perkraunama apie 100 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), Honkonge tiek perkraunama per dieną. Rusija negamina daug tokios produkcijos, kurią reikėtų eksportuoti konteineriuose, ji dažniausiai parduoda žaliavą.

Valentinas UBAS