Tarp laivų patalpų izoliuotojų - 18 moterų

"Anatolijaus" laureatai

UAB "Termomontažas" direktorius Manvelas Galstjanas mano, kad kai kuriuos darbus moterys laivuose atlieka kur kas geriau ir kruopščiau nei vyrai. Todėl jo vadovaujamoje bendrovėje dirba net 18 moterų izoliuotojų.

Žinoma, ne todėl "Anatolijus 2003" nominacijos "Nusipelniusi laivų statybos ir remonto įmonė" laureate tapo būtent UAB "Termomontažas". Įvertinta jos ekspansija, profesionalumas, darbo efektyvumas.

Ši bendrovė atlieka laivų patalpų remonto, izoliacijos įrengimo ir apdailos, laivų baldų gamybos, oro ventiliacijos ir techninės izoliacijos įrengimo pramoniniuose objektuose darbus. Pavyzdžiui, kaip subrangovai jos darbuotojai atlieka apdailos darbus "Baltijos" laivų statykloje statomuose laivų antstatuose, AB Vakarų laivų gamykloje remontuojamuiose laivuose, nemažai darbų jie atliko AB "Klaipėdos nafta", Būtingės naftos terminale ir kituose objektuose.

Šiuo metu "Termomontažas" turi 150 darbuotojų. Iš jų darbus, susijusius su laivais, atlieka 80. Bendrovėje dirba ir staliai, ir baldžiai, ir skardininkai, neskaitant pagrindinių darbuotojų - izoliuotojų.

Švedai pasiūlė atidaryti filialą

"Termomontažo" darbuotojai dirba ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje įrengia izoliaciją laivuose. Beje, Švedijoje dirbti laivuose moterys nepriimamos, tačiau jos būna komandiruojamos dirbti laivuose į Norvegiją.

Bendrovė turi savo filialus Vilniuje, Alytuje, Kėdainiuose ir netgi Švedijos Geteborgo mieste. Čia jau dirbama dvejus metus, tačiau ne nuolatos. Švedai pasiūlė atidaryti filialą. Dokumentai jau nusiųsti ir sutvarkyti seniai. Gautas ir atsakymas, kad nuo gegužės 1 d., kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare, filialas galės pradėti nuolatinį darbą. Taigi Geteborge ateityje nuolatos dirbs 12-15 "Termomontažo" darbuotojų.

Pasak bendrovės direktoriaus M. Galstjano, norint konkuruoti tenka mažinti darbų kainas ir padaryti darbus ne blogiau ir netgi geriau už užsieniečius. Tad kol kas užsakymų bendrovei netrūksta, o užsakovai nesiskundžia dėl atliktų darbų kokybės.

"Termomontažo" direktorius sako, jog klaipėdiečiai dirba greičiau už norvegus, nes norvegams mokama už darbo valandą.

Tenka dirbti ir 18 metrų aukštyje

Pagrindinė UAB "Termomontažas" veikla - izoliacijos įrengimas laivų patalpose, tai sudaro apie 30 procentų visų bendrovės atliekamų darbų.

Pernai bendrovė izoliaciją įrengė 62 laivuose, tam prireikė 8 tūkst. 590 kv. m izoliacijos.

Turint omenyje darbus pramoniniuose objektuose, vienas iš sudėtingiausių šios bendrovės darbų buvo pernai Jonavoje, "Achemos" gamykloje, kai per pusantro mėnesio reikėjo įrengti 1800 kv. m izoliacijos dirbant 18 metrų aukštyje.

Ponas Manvelas sako, jog jį apima azartas, kai tenka vykdyti kokį nors sudėtingą užsakymą, kuriam reikia daug išmonės, naujų žinių. Prie įdomesnių užsakymų jis priskiria 2002 metais suomių kruiziniams laivams darytas kazino detales. Buvo naudojama labai daug spalvotų metalų, teko padaryti sudėtingos formos medžio detales, pasirūpinti deimantus imituojančiomis lemputėmis ir kt.

Sunki užduotis buvo taip pat 2002 metais, kai per mėnesį reikėjo įrengti laive "Argo" 2,5 tūkst. kv. m izoliacijos.

2001 metais reikėjo atlikti visus apdailos darbus AB "Vakarų laivų remontas" norvegams pastatytuose trijuose keltuose ir įrengti izoliaciją.

Laivų baldų fabrikėlis

Iki šių metų birželio "Termomontažas" planuoja savo jėgomis pasistatyti modernų laivų baldų gamybos fabrikėlį Minijos g. 169, kuriam pamatai jau padėti. Jis bus 1,5 tūkst. kv. m ploto, jame dirbs 25-30 žmonių, cechas turės modernias kompiuteriu valdomas stakles. Beje, baldų fabrikėlyje bus ir metalo apdirbimo cechas.

Kol kas turimas tik nedidelis cechas, kuriame gaminami laivų baldai, ir jame jau gerokai ankšta.

Laivų baldus bendrovė pradėjo gaminti neseniai, tik 2001-aisiais. Šis verslas tesudaro apie 9 procentus viso jos verslo. Laivų baldai gaminami kombinuojant medį bei specialias vandeniui atsparias ir nedegias jūrines plokštes.

Anksčiau laivams baldus "Termontažas" užsakydavo Kaune, Plungėje, Kretingalėje ir atsiveždavo.

Kaip "Termomontažas" atsirado Klaipėdoje?

Sovietmečiu Taline buvo įkurtas trestas "Teplomontaž", kurio valdyba buvo Maskvoje. Trestas vykdė izoliacijos įrengimo darbus visoje Sovietų sąjungoje. Jis turėjo savo padalinį ir Klaipėdoje. Šis atliko darbus "Baltijos" laivų statykloje ir Vakarų laivų remonto įmonėje.

Manvelas Galstjanas buvo komandiruotas dirbti į Taliną ir ten dirbo treste. 1987 m. jo buvo paprašyta trumpam atvykti į Klaipėdą pavaduoti vieną iš padalinio vadovų. Taip jis ir liko čia gyventi.

Kai žlugo Sovietų sąjunga, Klaipėdoje 1991 m. buvo įsteigta UAB "Termomontažas". Panašios bendrovės buvusio tresto darbuotojų iniciatyva buvo įsteigtos ir Panevėžyje, ir Rygoje, ir Taline, ir Mažeikiuose, ir kituose miestuose. Tačiau išlikti pavyko nedaugeliui.

Nuo pirmosios "Termomontažo" įkūrimo dienos jam vadovauja buvęs architektas armenas Manvelas Galstjanas.

Iš pradžių bendrovė UAB "Termomontažas" neturėjo nė savo biuro, nuomojo patalpas "Baltijos" laivų statykloje. Teturėjo tik apie 30 darbuotojų. Sunkiausi metai buvo 1993-1994, kai nebuvo darbų nei "Baltijos" laivų statykloje, nei Vakarų laivų remonto įmonėje.

M. Galstjanui buvo siūloma imtis statybos darbų, pradėti remontuoti namų stogus. Tačiau jis mano, jog būdamas vienos srities specialistas kitoje nieko gero nenuveiksi. Jis nepabūgo sunkumų, nemetė savo verslo net sunkiausiu laikotarpiu ir dabar nesigaili.

Dabar UAB "Termomontažas" Klaipėdoje turi tris biurus. Vienas Darželio gatvėje, kuriame šiuo metu yra įsikūręs bendrovės Marketingo skyrius, kitas Minijos gatvėje, kur yra ir medžio apdirbimo cechas, o trečias Nemuno g. 175. Pastarajame yra metalo apdirbimo cechas, kuriame jau taip pat maža vietos, ir Transporto skyrius. Beje, bendrovė, kurios darbuotojams tenka labai daug važinėti, turi 35 transporto priemones.

Vadovauja buvęs architektas

Architektūros studijas Manvelas Galstjanas baigė Jerevane. Dar kurį laiką projektavo gamybos patalpas, biurus, beje, tapė ir paveikslus.

Jo darbo kabinete kabo paties tapytas paveikslas. Deja, dabar tam, kaip ir pomėgiui sportuoti, jis jau nebeturi laiko.

Vyresnysis brolis, dirbęs Japonijoje, patarė Manvelui eiti į gamybą, tai esą įdomiau nei praleisti visą gyvenimą prie braižybos lentos. Šis taip ir padarė.

Jis nesigaili pasirinkęs tokį kelią, nors šeima ir lieka šiek tiek nuskriausta. Mat ponas Manvelas keliasi 5 val. ir darbe jau būna 7 val., namo neretai grįžta apie 20 val.

M. Galstjano žmona lietuvė, užsiima prekyba, turi parduotuvę. Vienai dukrai 13, kitai - 16 metų. Abi jos kalba ir lietuviškai, ir armėniškai. Vyresnioji dukra kalba net 5 kalbomis.

Nėra lengva

Pradėti ir išlaikyti tokį verslą Klaipėdoje buvo sunku negavus jokio sovietinio palikimo: nei pastato, jei gamybos priemonių, nei medžiagų - viską reikėjo užsidirbti ir įsigyti patiems.

M. Galstjanas sako niekada nevedęs dvigubos buhalterijos, todėl kartais sunku būna laiku sumokėti atlyginimus, visus mokesčius ir dar išsilaikyti rinkoje, bet iki šiol visa tai pavykdavo padaryti.

Bendrovės vadovas jau seniai galvoja apie tai, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare "Termomontažui" teks atlaikyti dar didesnę konkurenciją nei iki šiol. Jau dabar jis stengiasi diegti naujas technologijas, gerinti darbo kokybę, ieškoti naujų verslo sričių.

Didžiausia jo, kaip verslininko, svajonė - suburti talentingų jaunų vyrų komandą, kuri keliautų po visą Europą tarsi gelbėtojai ir baigtų įrengti objektus, vadinamus "karštaisiais taškais", t. y. padaryti tuos darbus, kurių nespėja laiku baigti kiti specialistai.

Ponas Manvelas sako, jog šiuo metu "Termomontaže" jau dirba geri specialistai. Anksčiau ir jam, kaip ir daugeliui bendrovių vadovų, buvo iškilusi meistrų, gerai sugebančių vadovauti gamybai, stygiaus problema. Dabar jos nebėra.

Dalia BIKAUSKAITĖ