Tėvo žygį per Atlantą po 20 metų pakartojo sūnus

Šiemet gegužę sukako 20 metų, kai trys Lietuvos jachtos "Lietuva", "Dailė" ir "Audra" pirmą kartą Lietuvos istorijoje išplaukė į žygį per Atlanto vandenyną. Tada su "Lietuva" plaukė vienas iš šio žygio organizatorių buriuotojas Rimas Dargis. Po dvidešimties metų žygį per Atlantą, tik iš kitos pusės, pakartojo jo sūnus
Artūras Dargis, įgyvendinęs savo gyvenimo svajonę.

A. Dargis dalyvavo šiemet devintajame "Tūkstantmečio odisėjos" etape. Balandžio 28 d. jachta "Ambersail" išplaukė iš Halifakso (Kanada) ir Almerijos uostą (Ispanija) pasiekė gegužės 15 d.

"Jie neturėjo nieko"

Toms trijų jachtų įguloms perplaukus Atlantą 1989-aisiais jų nariai buvo pavadinti Lietuvos laisvės buriuotojais. Artūrui Dargiui tada buvo 17 metų. Suprantama, jis labai norėjo plaukti kartu, tačiau tėvas pasakė, kad jeigu kas nors nutiktų, jis turi likti krante atsakingas už šeimą.

Tais laikais, kai plaukė Rimas Dargis, nebuvo nei mobiliojo, nei internetinio ryšio. Vieninteliai trumpabangininkai galėdavo užmegzti ryšį su jachta ir nustatyti jos buvimo koordinates. Artūras prisimena, kaip gaudydavo bet kokią žinią apie tai, kur yra "Lietuva". Kai lūžo jos gikas ir ji užsuko į Azorų salas, iš ten tėvas paskambino.

"Tūkstantmečio odisėjos" IX etapo įgulą sudarė Klaipėdos krašto žmonės.

"Jachtoje "Ambersail" turėjome internetą, telefoną. Galėjau paskambinti į namus ir pasakyti, kad man viskas gerai. Mes gaudavome visas šviežiausias prognozes, visą informaciją apie ledkalnius. Buvo toks informacijos srautas, kad jam apdoroti reikėdavo kelių valandų. Įdiegtos tokios programos, jog kiekvieną minutę rodoma, kur yra jachta, kiek jūrmylių, kiek minučių liko plaukti, koks jos greitis. Šiais laikais viskas fiksuojama. O tie, kurie plaukė prieš dvidešimt metų, jie nieko neturėjo, tik labai didelį norą", - sakė Artūras.

Būtų plaukęs bet kur

Nidiškis Viktoras Golubovskis, IX etapo kapitonas, paskambino Artūrui, dar nieko nežinančiam nei apie kilnią odisėjos misiją, nei kad yra tokia jachta "Ambersail", ir pasakė renkąs įgulą plaukti per Atlantą su jachta "Volvo 60". "Norėjau nerealiai. Mano gyvenimo svajonė - įveikti Atlantą. Plaukti išilgai, pavyzdžiui, iš Majamio į Halifaksą arba iš Ušajaus į Majamį, man ne taip įdomu, o skersai - visai kitas jausmas. Aišku, būčiau plaukęs bet kur, kur tik būtų pakvietę. Norėjau perplaukti ir Ramųjį, ir Indijos vandenynus, bet tai padarysiu kitąsyk", - sakė A. Dargis.

Visi įgulos nariai labai norėjo vairuoti - tiesiog čiupdavo vairą vienas iš kito. A. Dargis sako supratęs, kad jam dar labai daug reikia mokytis vairuoti.

Artūras pagal specialybę yra inžinierius, tačiau dirba rinkodaros srityje. Pirmą kartą jachtoje "Saulė" atsidūrė dar būdamas vystykluose - plaukė su tėvais į Juodkrantę. Rimtai buriuoti pradėjo nuo 7 metų. Žinoma, į buriavimą jį atvedė tėvas, tačiau kaip sportininką treniravo garsus treneris Algis Patašius, šiuo metu dirbantis vaikų buriavimo mokykloje "Suominis". Artūro sūnus Jokūbas Dargis irgi pradėjo buriuoti nuo 7 metų. Jis - minėtos mokyklos auklėtinis. Kažin, kokį vandenyną norės perplaukti jis?

A. Patašius irgi dalyvavo viename odisėjos etape ir jam teko nerti į ledinį vandenyno vandenį, kad jachta galėtų tęsti kelionę. Artūras sako irgi būtų galėjęs nerti, mat kaip ir jo treneris moka tai daryti. Tėvas pasakęs, kad jeigu norįs buriuoti, turįs išmokti plaukti, užtat ir mokėsi plaukioti po vandeniu.

Klaipėdos krašto įgula

A. Dargis paneigė gandus, kad norint patekti tarp tų 120 buriuotojų, kurie plaukia jachta "Ambersail" aplink pasaulį, reikėjo turėti gerų pažinčių. Pasak jo, kapitonai, atsakingi už įgulas, patys jas formavo. "Jeigu aš kada nors būsiu kapitonas, taip pat rinksiuosi tuos žmones, kuriais galiu pasitikėti ekstremaliose situacijose", - sakė jis.

Devintojo etapo 12 žmonių komandą galima pavadinti Klaipėdos krašto buriuotojų įgula, nes, neskaitant dviejų kauniečių, vienas jų - Linas Ivanauskas, vienintelis plaukiantis į visus odisėjos etapus, ir dviejų vilniečių, visi kiti buvo Klaipėdos krašto žmonės arba bent jau kilę iš jo.

Beje, šiai įgulai pasisekė, nes IX etapo metu jachta "Ambersail" apiplaukė pasaulį, t. y. Atlanto vandenyne kirto ankstesnį savo kursą. Įgula sveikino L. Ivanauską, antrąkart apiplaukusį pasaulį. Pirmą kartą jis tai padarė 1993 m. su jachta "Lietuva".

Kranto lietuviai apsilankę laive ir neradę žvakių, užuolaidėlių, baltos patalynės sakė: "Vyrai, jūs didvyriai."

Odisėjos metu jau keli klaipėdiečiai perplaukė tris vandenynus: A. Patašius - Indijos, Ričardas Ramanauskas - Ramųjį, o A. Dargis su kitais IX etape dalyvavusiais klaipėdiečiais, - Atlanto. Beje, R. Ramanauskas, V. Golubovskis ir Arūnas Burkšas apiplaukė Horno ragą.

Manė, bus baisiau

17 dienų trukusi kelionė paliko neišdildomų įspūdžių, nors A. Dargis manė, jog bus baisiau. Šiaurės Atlanto vandenynas pilnas ledkalnių. Tačiau jų sėkmingai išvengta, nes Neptūnas įgulai buvo labai palankus. Buvo ir audrų, kai vėjo greitis siekė 45 mazgus, bangų aukštis - iki 6-8 m.

"Buvo labai smagu, kai 20 m ilgio jachta, šapelis Atlante, nuo bangos skriedavo 30 mazgų greičiu. Šiaip kreiserinis greitis būdavo 15-20 mazgų. Būdamas jachtos viduje jausdavaisi kaip būgne. "Ambersail" - sportinis laivas, jis labai lengvas, tad kiekvienas bangos dūžis į bortą gerai juntamas. Prigulęs pamiegoti pagal garsą galėdavai nustatyti, kokiu greičiu plaukia jachta: jeigu jau trankosi ir daužosi baisiai, vadinasi - 20-25 mazgai.

Naktį, kai nebūdavo mėnulio, sunku pamatyti bangą priekyje. Būdavo, ima jachta ir sminga į bangą, visi gulintieji gultuose suvažiuoja į laivo priekį. Kartais jachta nukrisdavo greičiau nei tu į gultą, pamėtydavo truputėlį", - prisiminimais dalijosi A. Dargis.

Kvėpuojantys "rąstai"

Pakeliui į Azorų salas jachta "Ambersail" užsuko į San Migelio salą. Kadangi vyrai buvo 10 dienų nesiprausę, šia atrakcija jie labai džiaugėsi. Tiesa, jie vilkėjo specialiais stebuklingais rūbais, kurie šildo kūną ir išgarina prakaitą. A. Dargis juokėsi, kad todėl smirdinčių jachtoje nebuvo.

Atlanto vidury, Saragoso jūroje, užklupo štilis, teko plaukti su varikliu, greitis buvo nedidelis, užtat buvo galima pasigrožėti apie 200 vėžlių, plaukiojusių vandens paviršiuje. Norėjo vieną pasigauti, paskui būtų paleidę, bet nepavyko. Na, o delfinai buvo nuolatiniai palydovai. Naktį, kai švyti planktonas, labai aiškiai matyti delfinų zigzagai ir jachtos kilvateris.

Sutiko ir du miegančius jachtos dydžio banginius, plūduriuojančius vandens paviršiuje. Kažkas šūktelėjo: "Žiūrėkite, kokie rąstai guli." Praplaukdami 20 metrų atstumu įsitikino, kad tie rąstai kvėpuoja.

"Tūkstantmečio odisėjos" dalyviai skanauja tuno patiekalą.

Įgulai pavyko pagauti du 5-6 kg dydžio tunus. Jie gerai kimba jachtai plaukiant 6 mazgų greičiu. Pasak Artūro, laive buvo net trys kokai, kurie gamino iš tuno fantastiškus suši, kepsnius, ir apskritai visos kelionės metu nuo Kanados iki Ispanijos įgula valgė tik šviežią maistą. Jį gamino ant primuso - propaninio degiklio.

Nebijo tik dviejų dalykų

A. Dargis gyvenime nebijo dviejų dalykų - vandens ir ugnies. Ir aukščio, ir kraujo bijo. Tačiau ruošdamasis kelionei žmonos padedamas mokėsi ant kiaulės kojos siūti žaizdą. Bet labai džiaugiasi, kad tų žinių nereikėjo pritaikyti kelionės metu.

Tačiau aukščio baimę teko nugalėti. Įplaukę į Gibraltaro įlanką buriuotojai negalėjo nuleisti pagrindinės burės. Mat stiebe, 20 metrų aukštyje, buvo išsikišęs varžtas, kuris kliudė tai padaryti. Teko A. Dargiui pasiduoti užkeliamam ir pašalinti kliūtį. Turint omenyje, kad tas stiebas dar siūbuoja tam tikra amplitude, pasak jo, reikėjo laikytis kojomis, rankomis, net dantimis ir dar darbą padaryti. O kai jachta įplaukė į uostą, tai jam ant stiebo teko iškaboti 3 valandas, kol viskas buvo sutvarkyta. Paklaustas, kodėl būtent jis turėjo tai daryti, Artūras nusijuokė ir atsakė, jog todėl, kad jis esąs patyręs laipiotojas.

Pasala Viduržemio jūroje

Iš Gibraltaro išplaukė į Viduržemio jūrą. Iki Almerijos buvo likę plaukti 150 jūrmylių, kurias buriuotojai ketino įveikti per 12 valandų. Tačiau naktį labai sustiprėjo vėjas. Pasak A. Dargio, bangos Viduržemio jūroje kitokios nei Atlanto vandenyne: jos labai aukštos, stačios ir atstumas tarp jų mažas. Kartais toks mažas, kad jachta vos tilpo.

A. Dargis gyvenime nebijo tik dviejų dalykų - vandens ir ugnies.

Tąkart prie vairo buvo A. Dargis. Vairuoti naktį sunku - buvo šlapias ne nuo vandens, o nuo prakaito. Vėjo greitis - 45 mazgai. Jachta ruošėsi daryti halsą (posūkį pavėjui). Beveik jį atlikus laivas staiga įstrigo tarp bangų, ir buvo atsuktas prieš vėją. Kadangi visos burės buvo pritrauktos, jis buvo paguldytas ant borto. Vairininkas suriko: "Banga", įgulos nariai spėjo įsikibti kas kur. Suprantama, visi jie buvo prisirišę. Kai laivą užliejo 5-6 m aukščio banga ir užlūžo ant jachtos, per ją persirito apie 10 tonų vandens. Pasak A. Dargio, tik L. Ivanausko didelės patirties dėka ši situacija buvo įveikta sėkmingai. Tačiau per skubėjimą pasileido priekinės burės šotai ir ji pradėjo draskytis. Garsas, pasak pašnekovo, buvo nerealus. Keturi buriuotojai nuskubėjo nuleisti priekinės burės. Ją reikėjo prispausti kūnais, kad vėjo gūsis neišneštų iš laivo. Laimei, viskas pavyko, nukentėjusiųjų nebuvo.

A. Dargio manymu, tokia keista banga susidarė todėl, kad prieš tai plaukiant buvo 2000 m gylis, o vėliau jie įplaukė į vietą, kur gylis - 500 m. Pasak jo, eilinių ekstremalių situacijų buvo ir daugiau.

Artūras nerūko, bet kai perplaukė Atlantą Almerijos uoste kartu su visais įgulos nariais rūkė Kanadoje nusipirktus kubietiškus cigarus.

Apie žygį - mokiniams

"Mes plukdėme ir Lietuvos prezidento vėliavą. Po kiekvieno plaukimo ji iškilmingai perduodama kitai įgulai. Didžiąją Lietuvos trispalvę iškeldavome kiekviename uoste, kad ją pamatytų ten gyvenantys lietuviai. Jachtos "Ambersail" stiebas - 26 m aukščio, tad ji tikrai buvo gerai matoma. Žmonių, kurie domėjosi mūsų kelione, buvo labai daug, tarp jų ne vien tik lietuviai. Manau, kad šitas projektas yra labai geras tuo, kad įtraukia daug žmonių. Dabar apiplaukdamas pasaulį nieko nenustebinsi. Negana to, jis išpildo ir buriuotojų svajones. Man labai smagu, kad žygiu labai domimasi mokyklose, kad odisėjos dalyviai kviečiami apie jį papasakoti mokiniams", - sako A. Dargis.

Dalia BIKAUSKAITĖ