Projektai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas juokauja, kad tiek norint statyti Laivų eismo tarnybos bokštą Kopgalyje, tiek giliavandenį uostą ties Melnrage, reikia atlikti beveik tokias pačias procedūras.
Apie tai, kad Uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba (LET) atsidūrė intensyvios krovos zonoje AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje, kad neturi gerų darbo sąlygų, kalbama irgi jau kelerius metus. Pasak uosto vadovo, dėl to bokšto statybos itin baiminosi aplinkosauginikai. Iš pradžių Kopgalyje buvo projektuojamas panašus bokštas į tą, kuris stovi KLASCO teritorijoje. Įvertinus jo statybos kaštus, nuomonė pasikeitė: jis - per didelė prabanga.
Tačiau tam, kad Kopgalyje būtų pastatytas gerokai supaprastintas ažūrinis LET bokštelis (kuriame bus tik įrengimai be darbuotojų), prireikė kelerius metus trukusių diskusijų, ministrų, netgi premjero įsikišimo.
Pagaliau šiemet spalio 25 d. Klaipėdos miesto taryba patvirtino detalųjį planą. Dabar S. Dobilinskas jau nusiteikęs optimistiškai ir mano, kad bokštas Kopgalyje jau bus pastatytas 2008 metų pirmą pusmetį. Dėl bokšto įrangos derybos Vokietijoje jau buvo pradėtos anksčiau.
Pats bokštas kainuos kelis šimtus tūkstančių litų, o įranga brangiau - per milijoną litų.
Likę kryžiaus keliai
Ką dar reikia padaryti, kad bokštas būtų pastatytas? Pirmiausia Uosto direkcija turi parengti sklypo, kuriame jis stovės, planą. Tada bus kreipiamasi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir prašoma leisti sklypą įregistruoti. Kai jis bus įregistruotas, vėl bus prašoma apskrities administracijos leisti tą sklypą išsinuomoti Uosto direkcijai, nes toje vietoje yra apskrities administracijos valdoma žemė. Šios procedūros, S. Dobilinsko manymu, jau neturėtų ilgai užtrukti.
Kai sklypas jau bus išsinuomotas, tada bus prašoma Klaipėdos savivaldybės išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Tada pagal jį bus rengiamas projektas ir derinamas su visomis institucijomis, kaip tai buvo daroma ir su detaliuoju planu.
Kai projektas bus parengtas, bus kreipiamasi į Savivaldybės nuolatinę komisiją, kad jį patvirtintų. Ir tik gavusi teigiamą atsakymą iš Savivaldybės, Uosto direkcija kreipsis į Vyriausybę dėl leidimo statyti pajūrio zonoje. Gavusi jos pritarimą, vėl turės kreiptis į apskrities administraciją dėl statybos leidimo išdavimo. Tik turėdama šį leidimą galės pradėti statyti. "Ne tik žmonės eina kryžiaus kelius, direkcija taip pat", - juokavo S. Dobilinskas.
LET tebėra krovos zonoje
Kol kas LET darbuotojai tebedirba senajame bokšte, nors jau seniai žadėta juos iškelti į bokštą antrojoje perkėloje. Iš krovos zonoje esančio pastato iškelta tik uosto kapitono valdyba, kuri įsikūrė buvusiame pirmojo Lietuvos kapitono Liudviko Stulpino name. LET darbuotojų iškėlimo klausimas dar tebesprendžiamas, nes, pasak S. Doblinsko, tik pajudi iš vietos, tuoj prireikia 1-2 milijonų litų. L. Stulpino namą reikėjo suremontuoti, atlikti kitus darbus - visai tai kainavo apie pusę milijono litų.
LET darbuotojai į antrosios perkėlos bokštą bus perkelti tik laikinai. Uosto direkcija ketina statytis administracinį pastatą senojoje perkėloje kartu su AB "Smiltynės perkėla", kurio projektavimo darbai bus pradėti artimiausiu metu. Į tą pastatą pirmiausia ir bus perkelti ir LET darbuotojai, ir dispečeriai. Ar uosto kapitonas liks L. Stulpino mane, pasak Uosto direkcijos vadovo, - ateities klausimas, tačiau sakė nemanąs, kad turėtų likti.
Valentinas UBAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą