Tik 2 proc. uosto teritorijos užimančioje kompanijoje - įspūdingi krovos rezultatai.

Tik 2 proc. uosto teritorijos užimančioje kompanijoje - įspūdingi krovos rezultatai
1994 metų pabaigoje įsteigtas ir pirmąja uosto kompanija, aptarnaujančia konteinerius gabenančius laivus, tapęs konsorciumas Klaipėdos terminalas (KT) šiais metais pasiekė įspūdingų krovos rezultatų.
Per pirmąjį šių metų pusmetį KT perkrovė rekordinį kiekį krovinių - 665 888 tonas. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos, tokie džiuginantys rezultatai leidžia prognozuoti, kad per visus metus KT bus perkrauta apie 1,2 mln tonų - daugiausiai per visą įmonės gyvavimo istoriją.
Konsorciumas lengviau atsikvėpė, kai uostamiestyje buvo įrengtas Kruizinių laivų terminalas, kuriame švartuosis ir kariškių laivai, ir buvo gautas Krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus raštas - juo oficialiai atsisakoma ankstesnių pretenzijų į konsorciumui priklausančią teritoriją.
"Aišku, tuo laiku, kai sklandė gandai apie terminalo iškėlimą, dalis klientų buvo nustoję naudotis KT paslaugomis ir dėl to patyrėme nuostolių", - sakė KT generalinis direktorius.

Per pusmetį - daugiau nei per praėjusius metus

Nuo pat įkūrimo KT aptarnauja tris pagrindines krovinių rūšis - konteinerius, treilerius (ro-ro) ir generalinius krovinius. Šių krovinių proporcinis pasiskirstymas KT kito atsižvelgiant į situaciją rinkoje, tačiau per pastaruosius dvejus metus KT labiausiai išaugo perkraunamų konteinerių skaičius.
Per pirmąjį 2003 metų pusmetį KT perkrovė 29 931 TEU - daugiau nei per visus praėjusius metus (2002 metų pirmą pusmetį buvo perkrauta 13 tūkst. TEU).
Konteineriai sudaro apie 40 proc. visų per KT gabenamų krovinių ir jų krovai skiriamas ypatingas dėmesys.
"Pastaruoju metu per mėnesį perkrauname apie 4,8 tūkst. TEU. Rekordas buvo pasiektas šių metų gegužę, kuomet buvo perkrauta 6,121 tūkst. TEU. Šiemet tikimės perkrauti apie 60 tūkst. TEU ir praėjusių metų rezultatą pagerinti 2,4 karto", - pasakojo V. Šileika.
Tokių įspūdingų rezultatų KT pavyko pasiekti nuo šių metų pradžios pradėjus aptarnauti didžiausią Europoje konteinerių gabenimo liniją "UniFeeder" ir Prancūzijos kompaniją "CMA-CGM". Be to, į KT sugrįžo seni klientai "Maersk Sealand" ir "P & O Nedlloyd".
Kokybišką ir saugų konteinerių perkovimą užtikrina dar 2000 metų pabaigoje įsigytas naujas, pagal moderniausias technologijas pagamintas mobilus portalinis kranas "Liebherr LHM 250". Tai vienintelis tokio tipo kranas Lietuvoje, kurio keliamoji galia yra 64 tonos, o strėlės ilgis siekia 38 metrus. Šis kranas gali konteinerį pakelti į 45 m aukštį ir nuleisti į 15 m gylį. "Liebherr LHM 250" per valandą pakrauna arba iškrauna 25 konteinerius. Su šiuo kranu dirbantys kranininkai yra apmokyti Austrijoje, "Liebherr" gamykloje.
Visą parą ištisą savaitę dirbančiame KT taip pat atliekamos visos kitos paslaugos, kurių gali pririekti krovinius konteineriuose gabenančioms įmonėms. Konsorciume galima pakrauti ir iškrauti prekes į konteinerius, iš jų, arba pačius konteinerius pakrauti į gel. vagonus. Terminale kroviniai taip pat rūšiuojami ir saugomi. Be to, KT yra galimybė konteinerius plauti ir remontuoti. Visi konteineriai ir kiti kroviniai registruojami kompiuterinėje duomenų bazėje, leidžiančioje vesti tikslią krovinių judėjimo terminale apskaitą.
Visoms šios paslaugoms atlikti yra sutelkta moderni uosto technika - 3 portaliniai kranai, 8 uosto vilkikai "Terberg", 3 konteinerių krautuvai "Kalmar", 14 autopakrautuvų "Clark", TCM, "Toyota". Iki krantinių yra nutiestos dvi geležinkelio linijos.

Aptarnauja DFDS keltus

KT jau beveik dešimt metų aptarnauja "DFDS Tor Line" keltus, gabenančius ro-ro krovinius. Šie keltai plaukioja tarp Klaipėdos, Kopenhagos ir Fredericijos uostų. Į KT šie keltai atvyksta dukart per savaitę. Per metus terminale perkraunama 18 tūkst. treilerių, gabenamų šiomis keltų linijomis.
Nuo birželio mėnesio pradėjo plaukioti ir į KT užsuka naujas keltas "Transparaden", kuris, be krovinių, gali gabenti ir 100 keleivių.
"Treileriai sudaro apie 30 proc. visų terminalo krovinių. Šiemet per pirmą pusmetį KT perkrovė 9,514 tūkst. treilerių (11 proc. daugiau nei 2002 metų pirmą pusmetį). Pasibaigus šiems metams, prognozuojame, kad treilerių krova mūsų terminale, palyginti su praėjusiais metais, turėtų būti padidėjusi 10 proc.", - sakė KT generalinis direktorius.
Per šių metų pirmą pusmetį KT perkrovė ir 156,2 tūkst. tonų generalinių krovinių (30 proc. daugiau nei praėjusių metų sausio-birželio mėnesiais). KT daugiausiai kraunama mediena, metalas, celiuliozė, pašarai ir kt.
Šiemet konsorciumas jau aptarnavo 370 laivų - konteinerinių, sausakrūvių ir keltų (57 proc. daugiau nei praėjusiais metais). Birželį buvo pasiektas rekordas, kai per vieną mėnesį buvo aptarnautas 71 laivas (vidutiniškai bendrovė per mėnesį aptarnauja 62 laivus).
Bendras pirmojo pusmečio krovos rezultatas - 665,8 tūkst. tonų (52 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu). Per mėnesį vidutiniškai perkraunama 109 tūkst. tonų krovinių. "Tai lėmė, kad bendrovės pajamos išaugo 47 proc. - iki 9,7 mln. Lt. Ikimokestinis pelnas siekia virš 3 mln. Lt. Ir planuojama pasiekti 20 mln. Litų apyvartą.", - apie KT finansinius rezultatus pasakojo V. Šileika. Nuolat didėjančios krovos apimtys leido KT sukurti papildomų darbo vietų. Šiuo metu terminale dirba 140 darbuotojų, iš kurių 20 yra priimta šiemet. Vidutinis konsorciume dirbančių dokerių atlyginimas - 2200 Lt.
"Būtent terminale dirbančius, nuolat besitobulinančius kvalifikuotus žmones aš įvardinčiau kaip vieną iš pagrindinių pastarųjų metų sėkmingos konsorciumo veiklos priežasčių. Daugelis darbuotojų čia dirba nuo pat terminalo įsikūrimo, personalo kaita beveik nevyksta, nebent atsiranda naujos darbo jėgos poreikis. Esame universali kompanija, galinti teikti įvairias paslaugas. Taip pat turime patirties kraunant nestandartinius, įvairių gabaritų krovinius. Tai, kad KT pasitiki tokios pasaulinio garso kompanijos kaip "Maersk Sealand" ir "P & O Nedlloyd", manau, rodo, jog terminale dirba tikrai kvalifikuoti žmonės, suteikiantis kokybiškas paslaugas", - sakė KT generalinis direktorius.
Jis papasakojo, kad konsorciumas ne tik organizuoja darbuotojų stažuotes užsienyje, tačiau ir skiria didžiulį dėmesį darbo sąlygų gerinimui. "Tad kiekvieną ketvirtį kompanijoje dirbantys žmonės, kurie visą tą laiką nesirgo, gauna priedus prie algos", - sakė V. Šileika.

Gilins akvatoriją

"Šiemet KT į krovos techniką jau investavo 2,5 mln. Lt. Gerokai išaugus konteinerių srautui, buvo nupirktas vienas naujas konteinerių krautuvas, o kitas bendrovę pasieks spalio mėnesį. Taip pat įsigijome vieną naują uosto vilkiką.
Iki metų galo į terminalo infrastruktūrą konsorciumas investuos 1,6 mln. litų. Kadangi viena didžiausių terminalo problemų yra krantinių trūkumas - KT užima tik 2 proc. visos Klaipėdos uosto teritorijos ir yra "suspaustas" Karinių jūrų pajėgų uosto ir Vakarų laivų gamyklos - šiemet panaudosime iš Uosto direkcijos išsinuomotą šalia esantį buvusį stadioną. Ten bus įrengta tuščių konteinerių sandėliavimo aikštelė", - apie KT investicijas pasakojo V. Šileika.
Buvusio stadiono teritorijoje įsikursianti aikštelė, užimsianti 2,8 ha, nukreips tuščių konteinerių srautą nuo maksimaliai išnaudojamos dabartinės terminalo teritorijos ir leis joje koncentruoti pakrautus konteinerius. Tai taip pat sumažins transporto srautus terminalo viduje bei sutrumpins vairuotojų aptarnavimo laiką.
"Terminalas plėstis palei marias neturi jokios galimybės. Kreipėmės į kariškius, kurie terminalo pašonėje turi dirvonuojančių plotų, tačiau jų atsakymas buvo kategoriškas. KT priklauso 175 m ilgio krantinė, prie kurios gylis siekia 7,5 m. Taip pat naudotis viena krantine mums yra suteikusi galimybę Vakarų laivų gamykla. Esant ypač dideliam krovinių srautui, ši gamykla mums suteikia galimybę prie savo krantinių pastatyti vieną ar kitą laivą", - pasakojo KT generalinis direktorius.
KT vadovą džiugina tai, kad Uosto direkcijos užsakymu jau yra atliekami skaičiavimai, kurias bus grindžiami akvatorijos prie KT krantinių gilinimo iki 8,4 m, darbai.
"Tikimės, kad gilinimo darbai bus pradėti dar šiais metasi. Tai būtų tiesiog gyvybiškai reikalinga investicija, nes klientai kuo toliau, tuo labiau naudoja didesnio tonažo ir didesnės grimzlės laivais.
Tačiau tai tebus vos antra Uosto direkcijos investicija į KT. Iki šiol direkcija finansavo tik pernai atliktus geležinkelio atšakos į terminalo teritoriją tiesimo darbus. Visa kita terminale esanti infrastruktūra yra sukurta paties konsorciumo lėšomis", - sakė V. Šileika.