Tik investicijų dėka Klaipėdos uostas išlieka konkurencingiausiųjų sąraše

Viena iš pagrindinių Uosto direkcijos funkcijų - investavimas laiku. Tačiau šis klausimas uoste pastaruoju metu strigdavo. Vienas dalykas gauti pinigų, o kitas - tikslingai juos panaudoti. Per 2008-2012 metus Uosto direkcijos investicijų plano vykdymas nuo 65 proc. buvo sumažėjęs net iki 48 proc. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad 2013-ieji taps rekordiniais investicijų į uosto infrastruktūros gerinimą atžvilgiu.

Šiemet per pirmus tris ketvirčius direkcijos investicijų plano vykdymas jau siekia 99,5 proc. "Kadangi mes turime gana siaurą koridorių, turiu omenyje teisinę bazę, t. y. konkursų organizavimą ir kt., pasiekti 100 proc. investicijų plano vykdymą yra daugiau teorinė galimybė, bet mes šito vis tiek siekiame", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Investicijų vykdymo grafikas

Suplanuotų investicijų vykdymas procentais Įgyvendintos investicijos tūkstančiais litų

Atkurta istorinė tiesa

A. Vaitkaus teigimu, šiemet spalio 1 d. buvo atkurta istorinė tiesa - Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisą ir iš Uosto direkcijos nebebus imami dividendai.

"Esu nuoširdžiai dėkingas tiems 85 Seimo nariams, balsavusiems už, taip pat už jų pragmatizmą, už situacijos suvokimą, - prisipažino valstybės įmonės vadovas A. Vaitkus. - Turimais duomenimis, uosto krovai svyruojant apie 35 mln. tonų, grąža valstybei iš uosto veiklos sudaro arti 0,5 milijardo litų. Manau, tai svarus indėlis į valstybės biudžetą, todėl iš mūsų išskaičiuoti vieną ar kitą mokestį yra neteisinga ir neprotinga. Dividendų paėmimas - buvo tik labai siauro spektro matymas nesigilinant į globalesnius dalykus, nesupratimas to, ką daro Uosto direkcija, uostas ir kokia nauda gaunama iš naujai sukurto valstybės turto. Tik investicijų dėka mūsų uostas yra konkurencingiausių uostų sąraše. Manau, nereikia trukdyti tai sistemai, kuri gerai veikia. Stebiuosi, kad žmonės, einantys labai atsakingas pareigas, teigia, kad skolinti pinigai yra pigesni. Nežinau, ar taip tarnaujama bankų struktūroms, ar nesuvokiama reikalo esmės, ar tai tiesiog politikavimas. Pagaliau spalio 1 d. priimtas labai naudingas mūsų valstybei sprendimas", - kalbėjo A. Vaitkus.

Investicijos didesnės nei pajamos

Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, šiemet į Klaipėdos uosto infrastruktūrą bus investuota 310 mln. Lt. Uosto direkcijos apyvarta, t. y. pajamos iš žemės nuomos ir rinkliavų, tesieks tik šiek daugiau nei 160 mln. Lt. "Investuoti reikia beveik dvigubai daugiau nei mes gauname pajamų, o dar reikia vykdyti visas 16 Uosto direkcijos funkcijų, iš kurių tik viena yra infrastruktūros statyba", - sakė M. Armonaitis.

Uosto direkcija turi tris finansavimo šaltinius - uždirbtas pajamas iš veiklos, paskolas ir Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas. Pačios Uosto direkcijos pajamos, vyr. finansininko teigimu, yra gana stabilios jau kelerius metus.

Per dešimt šių metų mėnesių gauta ir panaudota taip pat rekordinė ir ES paramos suma - net 106 mln. Lt. Šios lėšos buvo skirtos iš 2007-2013 metų ES programos. Pasak M. Armonaičio, iki šių metų pabaigos uostas turėtų gauti dar apie 20 mln. Lt europinių pinigų.

Nepaisant minimų didelių sumų, norėdama įgyvendinti svarbius uosto infrastruktūros projektus Uosto direkcija vis dėlto jau yra priversta skolintis. Šiemet ji jau pasiskolino 10 mln. eurų. Vyr. finansininko teigimu, artimiausiais metais Uosto direkcijos skolinimasis turės didėti, jeigu infrastruktūros gerinimo tempai nelėtės.

Grąža direkcijai - vėliau

"Apskritai mūsų situacija gera ir mes pasiruošę iššūkiams, tačiau labai svarbu, kad lėšos, kurias gauna Uosto direkcija, jai ir liktų. Jeigu turėtume pusę skirtumo tarp pajamų ir sąnaudų atiduoti į valstybės biudžetą, tai mūsų galimybės tiek kofinansuoti europinius projektus, tiek grąžinti paskolas ir skolintis papildomai, tikrai būtų mažesnės. Iš tiesų toks Seimo sprendimas buvo labai svarbus ir naudingas pirmiausia pačiai valstybei", - sakė M. Armonaitis.

Deja, tarp tų visų objektų, kuriems panaudota per 300 mln. Lt investicijų, tik keli artimiausiu metu gali padėti generuoti pajamas Uosto direkcijai. Pavyzdžiui, iki 14,5 m pagilintas ir iki 150 m paplatintas laivybos kanalas, tačiau dar nepagilinta prie krantinių ir darbai šiame bare tik pradedami dabar.

Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, prie kai kurių krantinių analogiškas laivybos kanalui gylis bus pasiektas jų nerekonstravus, nes krantinių konstrukcija leidžia papildomai pagilinti tiek, kiek reikia. Šiuo metu rengiama nemažai techninių krantinių rekonstrukcijos projektų, kad ir prie jų būtų galima atlikti gilinimo darbus.

Uosto direkcija nemažai jau investavo į suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, tačiau laivai dujovežiai pradės plaukti tik 2015 metais.

Pasak M. Armonaičio, didžiulės apimties investicijos pačiai Uosto direkcijai negrįžta taip greitai kaip valstybei - per 2,5-3 metus. "Neretai šitie dalykai yra painiojami. Mums sako, jeigu jums investicijos taip greitai atsiperka, tai skolinkitės. Mes - tik valstybės dalis. Taip, naudą iš mūsų investicijų valstybė gauna pirmiau nei mes. Todėl manome, kad Seimo sprendimas yra labai teisingas, nors kitokio mes ir nesitikėjome. Netgi buvusi Vyriausybė, priėmusi sprendimą paimti dalį Uosto direkcijos lėšų, baigiantis kadencijai išgirdo Uosto direkcijos argumentus ir planuojamus paimti dividendus buvo sumažinusi per pusę - nuo 50 proc. iki 25. Džiugu, kad šiuo klausimu dabar sutaria ir koalicija, ir opozicija", - sakė Uosto direkcijos vyriausiasis finansininkas.