Tikėtina, kad Danės krantinė vėl įgrius

Nuomonė

Kalbamės su jūrų kapitonu Bronislovu Bendžiūnu, ilgus metus dirbusiu buvusio Klaipėdos žvejybos uosto inspekcijos kapitonu. Jis neatmeta galimybės, jog pradėjus rekonstruoti Danės upės krantinę senojoje perkėloje, prie kurios dabar
švartuojami AB "Smiltynės perkėla" keltai, ji gali įgriūti.

Ar nepakeitėte nuomonės, mąstydamas apie tai, kodėl pernai įgriuvo 30 metrų Danės upės krantinės pradėjus ją rekonstruoti?

Ne. Manau, kad taip nutiko dėl AB "Smiltynės perkėla" senųjų keltų "Nida" ir "Kintai" ilgamečio darbo. Jie švartuodamiesi darė posūkius. Visą laiką pirmyn ir atgal plaukiant dirbdami jų sraigtai per daugelį metų išplovė tarp medinių krantinės įlaidų buvusį gruntą. Pradėjus rekonstrukcijos darbus krantinė nebeatlaikė statybininkų technikos, nes buvo paplauta. Prie įgriuvimo dar prisidėjo ir tuo metu buvęs aukštas vandens lygis. Kai betono luitai, buvę viršutinėje dalyje, esančioje ant medinių įlaidų, nuslydo nuo jų, į Danės upę jie nesukrito todėl, kad juos sulaikė ir mediniai, ir kalami nauji geležiniai įlaidai.

O kas gali nutikti ateityje, juk keltai dar kol kas bus švartuojami prie Danės krantinių?

B. Bendžiūnas mano, kad laivams turi būti kategoriškai draudžiama dirbti sraigtais prie krantinių

Dabar, kai keltui nebereikia leisti per achterį (laivagalį) išvažiuoti mašinoms, kai jis prie krantinės prieina priekiu, o ne laivagaliu, jo sraigtas dirba tik į metalinius įlaidus. Jie gana tankūs, gerai sukabinti vienas su kitu, srovių prasiveržimas yra minimalus, tad krantinių iš esmės nebeturėtų paplauti. Jeigu jie ilgai čia būtų švartuojami savo sraigtais kenktų tik šiek tiek.

O naujasis keltas "Nida" nedaro jokio poveikio krantinėms?

"Nida" savo sraigtais jau plauna krantinę. Ji neįgriūna todėl, kad dar sovietmečiu jai nuolatos įsmengant ten jau pripilta daug betono, nebėra ko išplauti. Naujas keltas švartuodamasis savo pavairavimo įrenginiais dirba į krantinę ir kasasi po ja. Kol žmonės vaikšto, jokio pavojau nėra. Bet jeigu užvažiuos sunkusis transportas, pavyzdžiui, poliakalė, tikėtina, kad ir ši krantinė sukris.

Kodėl?

Naujajam keltui priplaukus prie krantinės jo sraigtai dirba į Danės pusę, tad problemos nėra, bet jam nuplaukiant jo pavairavimo sraigtai dirba į krantinę ir plauna už įlaidų supiltą žvyrą. Betonas yra virš įlaidų, o jie yra iki vandens lygio.

Tačiau kiti specialistai mano, jog keltų darbas jokios įtakos neturėjo senos krantinės įgriuvimui.

Tada jie nesupranta, kas vyksta. Juk sukalti mediniai įlaidai, tarp jų nėra sandarumo, todėl žvyras išplaunamas. Krantines prižiūrėti turi žmonės, išmanantys techninius jų dalykus. O kai viskas paliekama savivalei, taip ir atsitinka.

Jeigu keltai nebūtų iškelti iš Danės upės ir būtų švartuojami prie rekonstruotų krantinių, ar joms darytų kokį nors poveikį? Ar nepaplaus naujų krantinių mažieji pramoginiai laiveliai?

Rekonstruojant krantines kalami metaliniai įlaidai. Tik apdaila medinė, be to, ji yra virš vandens lygio. Ją gali paveikti tik atmosfera, bet ji turėtų laikyti daugelį metų. Kadangi įlaidai metaliniai, stovėdami maži laivukai pavojaus nesukels.

Yra manančiųjų, kad krantinės rekonstruojamos ne taip, kad prie jų švartuojant pramoginius laivus jie pradauš tą medinę apdailą.

Tie visi laivai yra istorinis atgyvenęs laužas. Jie plaukioja tik todėl, kad neturima kitų. Juos švartuojant krantinės daužomos aštriais metalinių konstrukcijų kampais. Toje vietoje, kur sukalti metaliniai įlaidai, krantinės yra apsaugotos nuo jų sraigtų. Tačiau prie piliavietės paliktas 100 metrų krantinės ruožas nėra apsaugotas. Ten krantinė tokia pati kaip Danės upėje, kuri įgriuvo - ir įlaidai mediniai, ir gruntas toks pats. Nors viršutinėje dalyje yra daug grunto pridėta, apačioje vis tiek yra žvyras, kuris gali būti išplautas, jeigu katerių sraigtai jį plaks. Gerai, kad laiveliai dabar stovi priekiu, bet jeigu jie sukiosis, gali kilti problemų. Ta krantinė Pilies uoste, prie kurios anksčiau stovėjo mažieji laivai, buvo visa susmukusi. Piliavietės fosoje į krantines visą laiką buvo pilamas ir žvyras, ir molis, nes jos visą laiką buvo paplaunamos. Ir prie Danės krantinių paplovimo mažieji laiveliai stodami šonu irgi šiek tiek prisidėjo.

Ką, jūsų manymu, reikėtų daryti, kad krantinės nebūtų paplaunamos?

Gyvenime viskas turi būti sureguliuota ir sustatyta į savo vietas. Prie krantinių, kurios yra pavojingos paplovimo atžvilgiu, ypač prie kratinių, kuriose sukalti mediniai įlaidai, turi būti laikomasi švartavimo taisyklių. Prie krantinių paplovimo prisideda ir stipresnė srovė, pavyzdžiui, iš jūros ateinanti didžioji banga, vadinamoji siūba, paplauna žvyrą.

Užtat daugelyje uostų yra kalami metaliniai įlaidai, kurie viską hermetiškai uždaro. Tačiau netgi tokiu atveju laivams yra kategoriškai draudžiama sraigtu dirbti prie krantinės. Nuo jos laivus nutempia vilkikai.

O Smiltynės pusėje senosios perkėlos keltai pavojaus nekelia?

Smiltynės pusėje yra vadinamasis kaušas. Jo įplaukos žiotys yra tokios siauros, kad senasis keltas pavojingai laviruoja, įplaukia šonu. Faktiškai tokios įplaukimo vietos turėtų būti ne siauresnės kaip kelto ilgis. O Smiltynėje įplaukos plotis yra tik pusės kelto ilgio. Ten 1,2 m pločio betoniniai įlaidai suleisti. Išplovimų buvo ir ten, krantinės jau seniai buvo įgriuvusios. Ten gruntovežiai dirbo sraigtais ir irgi buvo paplovę. Smiltynėje didelio pavojaus nėra, bet krantinės irgi šiek tiek graužiamos. Naujasis keltas švartuojasi šonu kitoje vietoje, tad problemų nekelia.

Kalbino Valentinas UBAS