Tobulinamos laivų mechanikų studijos

Mokymo įstaigose

Lietuvos jūreivystės kolegijoje atnaujintas mechanikų treniruoklis. Praėjusį pirmadienį pirmieji grįžę iš praktikos jūroje kolegijos studentai jau pradėjo juo naudotis.

Treniruoklio programinės įrangos instaliavimo darbai buvo pradėti praėjusį ketvirtadienį į Klaipėdą atvykus profesoriams Leonardui Tomčakui (Leonard Tomczak) ir Stefanui Kliujui (Stefan Kluj), atstovavusiems Lenkijos Gdansko "Unitest" kompanijai. Be to, jie mokė naudotis atnaujintu treniruokliu.

Lenkai instaliavo programinę įrangą, kurią Lietuvos jūreivystės kolegijai nupirko olandai. Beje, pastarieji prieš beveik ketverius metus įkūrė kolegijoje mechanikų treniruoklį, kai buvo įgyvendinamas Roterdamo transporto ir jūreivystės kolegijos projektas, finansuojamas Olandijos vyriausybės. Ir tada instaliavimo darbus atliko "Unitest" specialistai.

Šį kartą atlikta senojo mechanikų treniruoklio renovacija, įdiegta nauja versija, nors, pasak Lietuvos jūreivystės kolegijos direktoriaus Viktoro Senčilos, faktiškai tai naujas treniruoklis.

Treniruoklis - sertifikuotas

Dalį lėšų treniruoklio atnaujinimo darbams, susijusiems su jo elektronine dalimi, skyrė pati kolegija. Kadangi naujajame treniruoklyje atsirado trimačių programų, kopiuteriai pirkti prieš ketverius metus nebetiko, teko įsigyti naujus. "Geležinės" atnaujinto treniruoklio, turinčio 13 kompiuterių, 12 darbo vietų, stotį, demonstruoklį, įrangos vertė - apie 50 tūkst. Lt.

Iki atnaujinimo senasis mechanikų treniruoklis turėjo tik vieną variklį - vidutinių apsukų dyzelio jėgainę, dabar turi dvi jėgaines - ir mažų apsukų jėgainę. Jame yra naujų mokymo modulių. Prie kiekvienos sistemos dabar yra SBT modulis, tai yra pateikiama teorija, pavyzdžiui, siurblio veikimo principo aprašymas ir t. t.

Dabar Lietuvos jūreivystės kolegijos turimo treniruoklio mechanikams įranga visiškai atitinka tarptautinės konvencijos STCW-95 reikalavimus ir turi šios konvencijos atitikties sertifikatą.

Studentai gali gerai išanalizuoti laivo mechaninę dalį: pagrindinius bei pagalbinius variklius, vairavimo įrenginius, elektros stotis, šaldymo įrangą, priešgaisrines sistemas, kuro apdorojimo, tepalų ir kt. sistemas. Jiems skirta mokytis 64 auditorinės valandos praktiniams užsiėmimams ir dar 26 valandos - paskaitoms, dėstytojo komentarams.

Turi 60 gedimų

Paprastai 55 proc. studentų mechanikų užduočių per egzaminą sudaro praktiniai užsiėmimai. Paprasčiau pasakius, jie privalo mokėti paleisti variklį, t. y. paruošti jėgainę plaukiojimui.

Atnaujintame treniruoklyje bus daugiau - apie 60 gedimų. Studentų per egzaminus laukia įvairios staigmenos: jie turės pasitelkti visas savo žinias, surasti gedimus ir sutaisyti jėgainę per tam tikrą laiką.

Beje, su treniruokliu galima "bendrauti" tik anglų kalba. Tai taip pat pranašumas, nes 90 proc. kolegijos absolventų, įsidarbinusiems laivuose, teks bendrauti anglų kalba.

Tokiam treniruokliui, kurio įranga gana sudėtinga, reikalingas šeimininkas. Juo paskirtas kolegijoje dirbti pradėjęs Vladimiras Filimonovas, I klasės mechanikas, turintis didelę darbo vyr. mechaniku laivuose, superintendanto Vokietijos kompanijoje patirtį. Jis bus pagrindinis dėstytojas.

Pasak V. Senčilos, nors šio ir kitų treniruoklių atnaujinimo projektus vykdo kolegija, įdėdama nemažai lėšų, tačiau stengiamasi sudaryti sąlygas jais naudotis ir kitoms Lietuvos mokymo įstaigoms, pavyzdžiui, Jūreivystės institutui, Klaipėdos laivininkų mokyklai. Beje, mechanikų treniruoklis gali būti naudojamas ir laivuose dirbančių mechanikų kvalifikacijai kelti.

Lenkai dar mokosi jūreivystės

Gdanske kompanija "Unitest" įkurta prieš 15 metų. Daugelis jos darbuotojų yra iš Gdynios jūrų akademijos. Pastaruoju metu čia dirba 20 įvairių specialistų - programuotojų, vyriausiųjų mechanikų, dėstytojų.

Prieš kelerius metus kompanija ėmėsi treniruoklių, kurie instaliuoti jau 57 šalyse. Jie atitinka STCW-95 konvencijos reikalavimus, sertifikatus jiems išduoda Lenkijos laivų registras. Profesoriaus S. Kliujaus teigimu, treniruokliai pagerina studentų mokymą, todėl yra gana populiarūs.

Svečiai iš Lenkijos pasakojo, jog šioje šalyje studentai dar renkasi jūrines specialybes, nes jūrininkų atlyginimai dar šiek tiek geresni nei žmonių, dirbančių krante. Tačiau laivų su Lenkijos vėliava jau beveik nebeliko, besirenkančių jūrininkų profesiją skaičius šalyje mažėja. Pasak S. Kliujaus, tai, kad jūrininkai dirba laivuose su kitų šalių vėliavomis, nėra blogai, nes uždirbtus pinigus jie vis tiek parveža į Lenkiją.

Pastaruoju metu siekiant jaunuolius sudominti jūrine profesija ir Lenkijoje pertvarkytos mokymo programos. Rengiant jūrininkus orientuojamasi į tai, kad jie, baigę mokslus, galėtų įsidarbinti ir krante, t. y. kad turėtų ne vieną pasirinkimą. V. Senčilos teigimu, ir Lietuvoje taip elgiamasi.

S. Kliujaus manymu, Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos jūrininkai, mokantys anglų kalbą, turi puikias perspektyvas įsidarbinti, nes jų išsilavinimas europinio lygio, o darbo jėga kainuoja pigiau.

Dalia BIKAUSKAITĖ