Tokio kruizinių laivų sezono dar nebuvo

Kruizinė laivyba

Per šių metų sezoną Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš kruizinių laivų surinko per 1 mln. litų rinkliavų. Pernai jos sudarė tik 587 tūkst. Lt.

Šiuo metu jau pateiktos 37 paraiškos dėl kruizinių laivų atplaukimo į Klaipėdą kitais metais. Pasak Uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkės Linos Gylienės, iki šiol tokių dalykų, kad tik pasibaigus vienam sezonui, tuoj būtų pateikiama tiek paraiškų kitam, dar nebuvo.

Šiemet per sezoną kruizinių laivų atplaukimų padaugėjo 71 proc. iki 48. Palyginti su 2002 metais, keleivių skaičius pernai išaugo 9,6 proc., o šiemet, palyginti su pernai metais, - 58 proc. Pernai mūsų uoste lankėsi 13 kruizinių laivų, o šiemet - 22. Beje, šiemet pasirodė 9 nauji laivai, o kruiziniais laivais atplaukė 14 tūkstančių turistų. Daugiausia keleivių į Klaipėdą atgabena Vokietijos kruizinės kompanijos. Juos čia veža ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos bei JAV kompanijos.

2001 metais kruiziniai laivai tebuvo užsukę tik 22 kartus. 2002-aisiais jų atplaukimų padaugėjo 9 proc. iki 24. Pernai, kai buvo pastatyta specializuota kruizinių laivų krantinė, atplaukimų jau buvo 28, t. y. 17 proc. daugiau nei 2002-aisiais. Šiemet kruiziniai laivai Klaipėdos uoste vidutiniškai praleido po 8,6 val., iš viso 412 val.

Taigi pastangos statant kruizinių laivų terminalą Klaipėdoje nenuėjo veltui. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas sako, jog kruizinė laivyba 2002-aisiais ir 2004-aisiais skiriasi kaip diena ir naktis. Klaipėdos uostas pamažu tampa žinomas pasaulyje ne tik kaip krovinių uostas. S. Dobilinskas mano, jog Lietuvos, kaip naujos Europos Sąjungos valstybės, patrauklumas ir noras su ja susipažinti turėtų didėti.

Laukiama didžiulio laivo

Dėl mūsų uosto geografinės padėties tokie dideli kruiziniai laivai, kurių ilgis viršija 300 metrų, plaukiantys į Rygą ar Taliną iš Jungtinių Amerikos Valstijų, į Klaipėdą įplaukti negali. Vis dėlto kitąmet Klaipėdos uostas planuoja pirmą kartą priimti beveik 300 m ilgio kruizinį laivą iš JAV, kuriuo gali keliauti pustrečio tūkstančio turistų. Vietos, kur jis galėtų apsisukti, atsirastų, tačiau jo įplaukimas vis dėlto bus gana sudėtingas. Šiuo metu vedamos derybos su šio kruizo operatoriumi, susidomėjusiu Klaipėdos uostu.

Jeigu visi 2500 keleivių važiuotų į ekskursijas, jiems išvežti reikėtų daugiau kaip 60 autobusų. Tačiau paprastai važiuoja ne visi. Vieni patys vaikščioja po miestą, kiti net nelipa iš laivo. Manoma, kad reikėtų 30-40 autobusų. Problemos jiems suvažiuoti į kruizinių laivų terminalą nebus, nes teritorija nemaža. Tačiau sunku įsivaizduoti 30 autobusų Nidoje.

Reikia atsarginės krantinės

L. Gylienės teigimu, šį sezoną jau buvo tokių dienų, kai kruizinių laivų nepavykdavo sutalpinti kruizinių laivų terminale. Jiems jau reikia antros krantinės.

Kol kas tam planuojama naudoti 73-iąją krantinę. Tačiau kruizų operatoriai nenori, kad jų laivas būtų švartuojamas toliau nuo miesto centro. Pasak S. Dobilinsko, ateityje bus deramasi su AB "Klaipėdos laivų remontas" atstovais, kad šiam tikslui būtų galima išnaudoti šios bendrovės nuomojamas krantines.

Kitais metais per Jūros šventę, liepos 22-24 d., vyks "Baltic Sail" regata, į Klaipėdą atplauks labai daug burlaivių. Tačiau jau yra trys kruizinių laivų, norinčių atplaukti kaip tik tuo metu, paraiškos. Iškilo klausimas, ką reikia priimti - laivus ar burlaivius. Uosto direkcijos vadovybės manymu, reikės priimti ir vienus, ir kitus.

Turistai naudingi miestui

Uostas turi turėti sąlygas priimti laivą, miestas - būti įdomus turistui. Pasak L. Gylienės, pasaulyje skaičiuojama, jog mieste vienas turistas palieka apie 300 JAV dolerių, jeigu jis turi kur juos išleisti. Kur 8 val. iš kruizinio laivo išlipęs turistas gali Klaipėdoje išleisti pinigus?

Didžioji dalis kruizinių laivų turistų išvežami į Kuršių neriją ir ten palieka pinigus. Kyla klausimas, kodėl jie negalėtų tai padaryti Klaipėdoje? Palyginti su kaimyninių šalių uostais, Klaipėdos minusas - ji nėra sostinė. Į Vilnių sausumos ir oro keliu atvažiuoja nemažai turistų. Manoma, jog, kai bus baigta tvarkyti piliavietė, susidomėjimas Klaipėda bus didesnis.

Dar vienas labai svarbus dalykas - miesto infrastruktūra. Prieš kruiziniam laivui atplaukiant į uostą paprastai teiraujamasi, ar mieste yra takai invalidų vežimėliams. Klaipėdoje nėra. Vadinasi, dalis kruizinių laivų į Klaipėdą neplauks vien dėl šios priežasties.

Iš kruizinių laivų uždirba ne tik Uosto direkcija, bet ir laivų agentai, kruizinio turizmo agentūros bei paslaugų kompanijos. Papildomų pinigų, gautų iš turistų, lieka už uosto. Taigi norint pritraukti į Klaipėdą daugiau turistų ir keleivių, reikia bendrų ne tik Uosto direkcijos, bet ir Savivaldybės, ir kitų suinteresuotų institucijų pastangų.

Vilioja per skrandį

Pastatyta kruizinė krantinė dar ne viskas. Tam, kad turistai domėtųsi mūsų uostu, reikia dar daug padaryti. Uosto direkcijos, miesto Savivaldybės, laivų agentų, turizmo agentūrų atstovai šiemet lankėsi Vokietijos Hamburgo mieste, kur turizmo agentūroms buvo pristatytas Klaipėdos uostas. Kitąmet rudenį vėl ketinama vykti į Hamburgą. Svarbu, kad pasaulyje būtų žinoma apie Klaipėdos uostą ir jo galimybes.

Šiemet Klaipėdos uosto, Savivaldybės, Turizmo informacinio centro ir kruizinio turizmo kompanijų atstovų delegacija dalyvavo parodoje "Seatrade Cruise Convention" Majamyje, JAV. Čia buvo susirinkę stambiausi kruizinio verslo operatoriai iš viso pasaulio. Kitąmet pavasarį vėl ketinama vykti į parodą Majamyje, siekiant parodyti, kad Klaipėdos uostas nekeičia savo krypties ir toliau ketina dalyvauti kruizinės laivybos versle.

Uosto direkcija turistų ir keleivių aptarnavimo versle nedalyvauja. Tačiau ji rodo iniciatyvą organizuojant vykimą į tarptautines parodas, uosto pristatymą pasauliui, nes yra suinteresuota iš kruizinių laivų gaunamomis rinkliavomis. Kitais metais ji pirmą kartą savo istorijoje išleis specialų leidinį, skirtą kruizinei laivybai.

Jos siūlymu kartu su turistinėmis kompanijomis, dirbančiomis Klaipėdoje, pernai jungtinė Klaipėdos uosto reklama buvo išspausdinta viename iš didžiausių kruizinio verslo leidinių "World Cruise Industry Review".

Šiemet Uosto direkcija kartu su kitų aktyvių kruizinių uostų Baltijos jūroje atstovais dalyvavo "Cruise Europe" inicijuotame projekte išleidžiant knygą "Wat's cooking in the Baltic" ("Kas verdama Baltijoje"), skirtą propaguoti kruizinės laivybos plėtrą Baltijos regione. Šiame leidinyje, be kitų trylikos uostų, Klaipėdos uostas pristatomas ne tik savo techninių parametrų atžvilgiu, bet ir su savo virtuve. Klaipėdoje rekomenduojama pavalgyti šaltibarščių, bulvinių blynų ir rabarbarų pyrago.

Šiemet spalio mėnesį Uosto direkcija prisijungė prie Hamburgo uosto inicijuoto INTERREG III C projekto "PORT - NET" paraiškos. Tai uostų bendradarbiavimo tarpusavyje programa, kurioje dalyvauja ne tik visi didžiausi Baltijos, bet ir Šiaurės, Viduržemio jūrų uostai. Jeigu šis projektas gaus finansavimą, atsiras galimybė surengti didelę kruizinę konferenciją Klaipėdoje už Europos Sąjungos pinigus ir supažindinti didžiausius pasaulyje kruizinio turizmo operatorius su Klaipėdos uostu bei miestu.

Vidmantas MAŽIOKAS