Tragiška "nenuskandinamo" laivo pamoka

Žvilgsnis į istoriją

"Pats viešpats negali nuskandinti šio laivo", - gyrėsi vienas iš 46 tūkst. tonų svėrusio "Titaniko" - puikaus vandenynų lainerio, kuris dydžiu lenkė visus iki jo pastatytus laivus, ekipažo narių. Deja, "Titanikas" bangas skrodė kur kas trumpiau nei kas nors galėjo tikėtis - tik keturias dienas 17 valandų ir 30 minučių...

Prieš beveik 96 metus, 1912 m. balandžio 11 d., visam pasauliui pranešta, kad prabangus gigantiškas laivas pirmą kartą išplaukė iš Sautamptono (Anglija) uosto į Niujorką su 891 ekipažo nariu ir 1316 keleivių. Viršutinėse kajutėse apsistojo pasakiškai turtingi žmonės, o apatinėse - apie 700 vargšų imigrantų. Visi jie buvo tikri dėl savo saugumo - juk pirmasis pasaulyje "nenuskandinamas" laivas pastatytas remiantis paskutiniais technikos pasiekimais.

Na, o balandžio 15 dieną neramūs Atlanto vandenys jau blaškė tarp ledkalnių dešimtis gelbėjimo plaustų. Likę gyvieji, suledėję, iškankinti ir apimti šoko, buvo menkas įrodymas to, kad "Titanikas" kažkada egzistavo. Tarp nuolaužų plūduriavo šimtai lavonų, daugumos jų jau buvo neįmanoma atpažinti.

Didieji "Titaniko" laiptai

Nepaisydamas įprastų rajonuose, kur gali būti ledkalnių, plaukimo taisyklių, "Titanikas" balandžio 14-osios naktį skriejo 22 mazgų per valandą greičiu. O juk nuo 9 valandos to sekmadienio ryto mažiausiai šeši laivai, plaukę į Šiaurės Ameriką tuo pačiu maršrutu, perspėjo apie ledkalnius. "Titaniko" kapitonas E. Dž. Smitas radiogramas parodė kompanijos, kuriai priklausė šis laivas, vadovui Dž. B. Ismejui - perskaitęs, šis be žodžių jas įsidėjo į kišenę.

Vakarop pavargęs nuo pranešimų apie ledus "Titaniko" radistas vienam laivui liepė liautis juos siuntus, mat tai trikdo ryšį su Keipreisu - būtent iš ten ateidavo žinutės svarbiems asmenims, plaukusiems "Titaniku". Laivo radistai iš tikrųjų dirbo telegrafo kompanijoje, taigi jiems nereikėjo paklusti kapitonui. 21.40 val. gautas dar vienas pranešimas apie ledkalnius - jei tik jis būtų pasiekęs laivo vyresnybę, galbūt ši būtų supratusi, jog pavojus laukia tiesiai pagal lainerio kursą.

Niekas neatkreipė dėmesio, jog vandens temperatūra vos per kelias valandas nukrito nuo 6 laipsnių šilumos iki kiek žemiau nulio, kas šiaurinėse platumose pranašauja ledkalnius.

23.40 val. laivo įgulos narys priekyje pastebėjo tamsų daiktą, kuris greitai didėjo. Apie tai pranešta kapitonui, šis įsakė įjungti atbulinę eigą ir sukti vairą dešinėn. 22 mazgų greičio "Titanikas" akimirksniu negalėjo sulėtinti.

Kai gigantiškasis laineris po truputį pradėjo suktis, įgula lengviau atsiduso, nors per anksti - ant denio pasipylė ledo gabalai, o dešiniajame laivo borte ledkalnis pramušė 90 metrų skylę. Laivo konstruktoriaus manymu, "nenuskandinamasis" "Titanikas" ant vandens paviršiaus galėjo išsilaikyti "ne ilgiau nei pusantros valandos".

Per mažai plaustų

Praėjus 25 minutėms nuo susidūrimo su ledkalniu, įgulai buvo įsakyta ruošti 16 turimų gelbėjimo valčių ir 4 brezentinius plaustus. Geriausiu atveju juose galėjo sutilpti 1178 žmonės, t. y. beveik tūkstančiu mažiau nei būta laive. Taip jau išėjo, kad pagal instrukciją valčių buvo numatyta tik 962 keleiviams, be to, niekas net nesvarstė galimybės, jog tokiame laineryje kada nors reikės vykdyti evakuaciją. Ne visose gelbėjimo valtyse būta signalinių raketų, maisto ir vandens atsargų, nepakako liemenių.

Tik prieš keletą savaičių Berlyne buvo patvirtintas naujas tarptautinis nelaimės signalas SOS, tad radistas beviltiškai siuntė jį į eterį. Tik per 10 mylių nuo "Titaniko" stovėjo leduose įstrigęs kitas laivas "Kalifornija", kurio įgula pastebėjo šviesos signalus. Tačiau ji nežinojo, kad tai "Titanikas" ir kad jis pateko į bėdą, mat "Kalifornijos" radistas, išjungęs visą aparatūrą, kietai miegojo. Vėliau, daugumos nuomone, šis laivas galėjo į pagalbą atplaukti pačiu laiku...

Tuoj po vidurnakčio pagalbos šauksmą išgirdo keltas "Karpatija", tačiau geriausiu atveju jis galėjo atskubėti į nelaimės vietą tik praėjus dviem valandoms nuo apskaičiuoto "Titaniko" nugrimzdimo dugnan.

Daugiau nei 1500 žuvusiųjų

Sąmyšio metu pirmoji valtis, apskaičiuota 65 žmonėms, buvo nuleista tik su 28-iais. Kitoje - vietoje 40-ies sėdėjo tik 12. 2.15 val. iš žemesniųjų denių pamiršti trečiosios klasės keleiviai, tarp kurių greičiausiai buvo ir moterų bei vaikų, atbėgo į viršų pasižiūrėti, kas čia dedasi. Jų niekas neįspėjo apie nelaimę, taigi dauguma taip ir liko apačioje.

2.18 val. "Titanikas" akimirksniui sustingo vertikalioje padėtyje. Tuomet vienas iš kaminų griuvo, nusinešdamas minusinės temperatūros vandenin viską ir visus, kas tik buvo ant denio. Neįtikima, bet buvusieji šalia skęstančio laivo buvo gerokai apdeginti, kai nuo sprogimų užvirė vanduo.

Apie 2.20 val. "Titanikas" paniro visas ir leisdamasis dugnan apie 20 mazgų greičiu perlūžo pusiau. Jo dalys poilsį rado 3900 metrų gelmėje. Tik ryte, apie 8.50 val., priplaukusi "Karpatija" sukėlė ant denio visus, kuriems pavyko išsigelbėti - 705 žmones.

"Titaniko" žūtis gerokai paveikė tolesnę laivininkystės istoriją: keleivinių laivų dizainą, jūreivystės kultūrą. Atsirado tarptautinė ledkalnių stebėjimo tarnyba, kuri iki šiandien stebi Šiaurės Atlante esančius pavojingus ledo darinius, nauji reikalavimai gelbėjimo valtims, taip pat ir nurodymas laikyti radiją įjungtą 24 valandas per parą.

Idėja iškelti "Titaniko" nuolaužas arba net visą laivą kilo tuoj po nelaimės, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi iki pat 1985-ųjų rugsėjo, kai darbo ėmėsi bendra amerikiečių ir prancūzų ekspedicija. Ji rado visiškai jūros organizmų suėstas laive buvusias minkštas medžiagas - medines dalis, kilimus ir žmonių lavonus. Šiuo metu iš dugno ištraukta apie 600 "Titaniko" dalių bei įvairių daiktų, kurie eksponuojami Anglijos Grinvičo nacionaliniame laivininkystės muziejuje.

Parengė Lina SKRUIBYTĖ