Praėjusį penktadienį Finansų, Ūkio, Susisiekimo ministerijų atstovai Klaipėdoje susitiko su Uosto direkcijos vadovybe, uosto bendruomene ir supažindino jas su valstybės, darančios tokius pokyčius, siekiais.
Finansų viceministro Dariaus Sadecko teigimu, pokyčiai nėra chaotiški ir atsitiktiniai. Apmokestinimo pokyčiais siekiama mažinti skurdą šalyje, norima nesudaryti išskirtinių mokestinių sąlygų, o jas suvienodinti privačioms ir valstybės bei savivaldybių įmonėms. Pasak ūkio viceministro Mariaus Skuodžio, ateityje valstybės įmonių turi nelikti.
Siūlo didinti žemės nuomą
Klaipėdos uosto direkcija beveik nesiskolina pinigų. Ji visą savo pelną investuodavo į uosto infrastruktūrą. Pasak VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūros vadovo Deivido Gabulo, Uosto direkcija turėtų realizuoti skolintus pinigus, nes dabar valstybė gauna 2 kartus mažesnę grąžą turint omenyje jos investicijas į infrastruktūrą.
Pagrindines Uosto direkcijos pajamas sudaro uosto rinkliavos, o žemės nuomos mokestis - tik apie 10-13 proc. Tokia pajamų struktūra esą gerokai skiriasi nuo kitų uostų. Manoma, kad ją reikia keisti, kad nebūtų priklausomybės nuo vieno pajamų šaltinio. Ūkio ministerija kartu su Stebėsenos ir prognozių agentūra siūlo pakeisti Uosto direkcijos pajamų struktūrą, padidinant žemės nuomos mokestį.
Tektų skolintis daug pinigų
Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio teigimu, vienas iš svarbiausių valstybės ir Uosto direkcijos uždavinių - laiku užtikrinti uosto infrastruktūros plėtrą.
Iki 2026 m. vien į vidinę Klaipėdos uosto plėtrą gilinant laivybos kanalą iki 17 m, rekonstruojant molus bei į krantinių tvarkymą, neįskaitant Malkų įlankos gilinimo iki 14 m, numatoma investuoti 790 mln. eurų. Apie 100 mln. eurų tikimasi gauti iš ES, o kita dalis turėtų būti Uosto direkcijos uždirbtos arba skolintos lėšos. Norint įgyvendinti užsibrėžtus uosto plėtros planus, Uosto direkcijai tektų skolintis 457 mln. eurų. M. Armonaičio teigimu, tai būtų agresyvus ir rizikingas skolinimasis.
Finansų viceministras tikina, kad numatomi pokyčiai nepaneigia poreikio valstybei investuoti į infrastruktūrą. Anot jo, išimtis yra, sąlygos palikti tuos pinigus sudarytos, jeigu valstybė matys, kad tai yra ta sritis, kur turėtų būti daromos investicijos.
Svarbu su kuo ir ką lyginti
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas mano, kad reikia lyginti panašius krovinių struktūros atžvilgiu uostus, o ne uostus, kurie turi ir keleivinių terminalų. Svarbu palyginti ir tokį dalyką kaip privataus ir valstybės kapitalo santykį uoste. Jo teigimu, valstybės ir privataus kapitalo sinergija Klaipėdos uoste galėtų būti pavyzdys visai Lietuvai. D. Gabulas prisipažino, kad Klaipėda buvo lyginta su tais uostais, iš kurių buvo galima gauti informacijos.
Pasak V. Dambrausko, gal kaip tik reikia didžiuotis, kad Klaipėdos uostas išsiskiria iš kitų uostų savo pajamų struktūra, ir abejojo, ar būtų gerai, kad rinkliavų ir žemės nuomos mokesčiai būtų išlyginti.
Buvęs krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika atkreipė dėmesį į tai, kad rinkliavos Klaipėdos uoste jau daug metų yra nekintančios, o kituose uostuose jos peržiūrimos kasmet. "Visuose uostuose direkcijos sudaro tam tikras šiltnamio sąlygas plėsti veiklai, krovinių srautams pritraukti per tuos mokesčius, kuriuos jos administruoja, t. y. per žemės nuomos mokesčius ir uosto rinkliavos. Jeigu mūsų mokesčiai bus labai dideli, galime tapti šitoje rinkoje nekonkurencingi", - mano jis.
Dėl permainų nerimauja ir laivų remontininkai.
"Tai neišvengiama"
Rokas MASIULIS, susisiekimo ministras
Klaipėdos uostas yra labai svarbi valstybės dalis, tad darant bet kokius veiksmus reikia juos gerai pasverti. Mūsų ministerija drastiškų, skubotų veiksmų neplanuoja daryti. Deja, lengvatų mažėjimo klausimas atėjo ir iki Klaipėdos uosto. Tai natūralu ir neišvengiama. Tai vyks, jeigu ne šiais metais, tai kitais ar dar kitais metais. Su ta realybe mes turime susigyventi. Jeigu uoste bus įgyvendinami tokie projektai, kurie valstybei atneš didelės ekonominės naudos, jiems bus taikomos išimtys. Mes po truputį artėjame prie naujo etapo, kai uostas žais pagal tas pačias taisykles kaip ir visos kitos valstybės įmonės. Su Uosto direkcija turėsime prieiti ir prie žemės mokesčių, ir prie pajamų struktūros. Matome, kad uostui teks skolintis, statybos bus šiek tiek sudėtingesnės. Dar daug diskutuosime, tačiau nori nenori prie tų naujų taisyklių mums teks derintis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą