Rengiamas uosto bendrasis planas numato plėtros perspektyvą 25 metų laikotarpiui. Jame išdėstyti keturi galimi uosto plėtros modeliai. Uosto taryba pritarė prioritetinei plėtros koncepcijos alternatyvai, kurioje numatyta daugiausia naujų uosto plėtrai skirtų teritorijų – šiaurėje į atvirą jūrą bei į pietinę dalį.
„Per pastaruosius ketverius metus buvo ne viena kompanija, rimtai besidominti galimybėmis uoste, deja, neturėjome joms ką pasiūlyti. Be jokios abejonės, turime matyti ir girdėti pirmiausia esamų uosto naudotojų lūkesčius, tačiau reikia kurti ilgalaikę uosto strategiją ir matyti ir plėtros galimybes“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika pabrėžė, jog būtina jau šiandien įvertinti greitai besikeičiančias tendencijas laivybos sektoriuje.
„Įvertinkime 40-50 metų perspektyvinį laikotarpį, kai su tuo metu būsiančiais laivų parametrais į Klaipėdos uostą galbūt nebebus galima patekti. Pasaulinės laivybos tendencijos rodo, jog viskas sparčiai keičiasi, tad uostas turi būti pritaikytas naujovėms ir pasirengęs ateities permainoms“, – sakė V. Šileika.
Jam pritarė ir uosto tarybos narys, profesorius Vytautas Paulauskas. Anot jo, uostui būtina turėti ilgalaikę plėtros viziją.
„Jei neturėsime ilgalaikės strategijos, ateityje gali būti rimtų problemų. Kaip žinia, dokumentų parengimas ir kiti procesai užtrunka keletą metų, tad būtina pasiruošti iš anksto, kad ateity nekiltų problemų ir esant būtinybei būtų galima tuo iškart pasinaudoti. Tad kalti kuoliukus reikia jau dabar“, – kalbėjo profesorius.
Uosto tarybą sudaro Susisiekimo ministerijos, Uosto direkcijos, uosto kompanijų, asociacijų, AB „Lietuvos geležinkeliai“, miesto bei Klaipėdos universiteto atstovai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą